Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
skopti
Straipsnelis:
[Jei teigiama, kad ryšio tarp ide. a ir kaitos e : o nėra, atribojame giminiškas formas, kuriose jis egzistuoja:]. S. sl. СКОПИТИ, lie. skōpti ir gr. σκάπτω ‘skaptuoju’.
Šaltinis:
Мельничук 1984 (1986), 198
Antraštė:
skõpti
Straipsnelis:
žr. kapoti
Šaltinis:
Seebold 1970, 406–408
Antraštė:
skõpti
Straipsnelis:
Germ. skap-ja- ‘dirbti, plušėti; (pa)daryti, susidoroti, schaffen’ (go. -skapjan, s. isl. skepia ‘schaffen, bewirken, bestimmen’, s. ang. scieppan ‘t. p.’ [406], s. fryz. skeppa, s. saks. skeppian ‘t. p.’, s. v. a. skephen ‘erschaffen; schöpfen’) atliepiniai visose šios šakos kalbose ir fonetika, ir semantika sutampa, tačiau kol kas etimologijos neturi. Minėtas germ. lytis reikšmės požiūriu galime sieti su ide. giminiškų žodžių šeima, kuriai priklauso žodžiai, reiškiantys ‘kirsti, kapoti, pjauti, kirpti, smogti, pliekti’ [dėl reikšmės plg. av. karət- ‘schneiden’ + fraža taip pat ir ‘(su)kurti, erschaffen’]. Pirmykštė ‘schaffen’ reikšmė, matyt, buvo susijusi su techniniais dalykais, ypač medžio apdirbimu’. Vis dėlto minėtos žodžių šeimos garsų išsivystymas (Lautstand) skiriasi nuo germ. kalbų bei kitais požiūriais (vokalizmas!) nėra vieningas, todėl siūlomas sugretinimas menkai patikimas. Pamatu turėtų būti postuluojama (s)qap- [407] (greta sqep-) ir qep-/qop- (šalia qap-?). Germ. veiksmažodžio (s. v. a. lyties) reikšmė ‘semti; schöpfen’, ko gero, yra susiformavusi iš ‘išgabenti, išnešti, išprašyti lauk’; galbūt minėta reikšmė radosi iš kokios kitos šaknies ar iš denominatyvo, plg. lie. skõpti (ir skõbti) [žr. s. v. skab-a-], skãplis ‘skaptuojamasis įrankis’, s. sl. skopljǫ, skopiti ‘(iš)kastruoti, supjaustyti, sukarpyti’, gr. σκέπαρνος ‘dailidės kirvis, kirvis, kuriuo aptašoma, apkapojama’; galbūt čia skirtinas (kitoks vokalizmas) ir σκάπτω ‘kasu, apdirbu, įdirbu (žemę)’; be s-mobile (qep-/qap-): lie. kopiù, kõpti ‘kapstytis, kapstinėtis; brūžuoti; kasti, scharren, (su)griebti, (su)graibstyti, harken, krapštyti, kasinėti, kratzen’ (taip pat kapiù), kapóti ‘daug kartų kirsti, kertant atskirti; kertant smulkinti; plakti, hacken, spalten’, s. sl. kopajǫ, kopati ‘(iš)kasti, išdirbti lauką’, gr. κόπτω ‘smogiu, kertu, pliekiu’, albanų kep ‘mušti, kirsti, hauen’.
Šaltinis:
Seebold 1970, 406–408
Antraštė:
skõpti
Straipsnelis:
žr. kapoti
Šaltinis:
Ostrowski 2006, 313

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas