Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kapoti, dūda, sala.

Antraštė:

kapoti

Straipsnelis:

žr. kapas

Šaltinis:

Buck 1949, 294–295

Antraštė:

kapóti

Straipsnelis:

žr. kapas

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 212–214

Antraštė:

kapóti

Straipsnelis:

žr. kapinys

Šaltinis:

Urbutis 1989b, 94

Antraštė:

kapóti

Reikšmė:

strike

Straipsnelis:

Go. skaban ir ga-skap-jan abu iš pradžių reiškė ‘kirsti [126], skaldyti’ […]. Šios formos yra dubletai, kilę iš vienos ar dviejų labai panašių ide. formų. Alternacija tarp spėjamų vienos ide. šaknies *-bh- ir *-b- refleksų lytyse go. skaban ir ga-skap-jan yra problemiška […]. Giminiškos kt. ide. kalbų formos rodo panašią alternaciją: lo. scabō ‘nukertu’, skaber ‘ruff’ (‘koziris’?), lie. skabtù ‘cut, hew’, s. bažn. sl. skoblъ ‘skustuvas’, gr. skáptō ‘kasti, rantyti, įkirsti’, (‘dig, hack’), skapáhē ‘kastuvas, kaplys’, lie. skãplis ‘ax’ vs. gr. kóptō ‘kirsti’, lie. kapóti ‘strike, hew’ etc. […] Lehmann [Lehmann, Winfred, 1986, A Gothic Etymological Dictionary, Leiden, Brill, 307 – remiasi Feist 1939] ir kiti rekonstruoja ide. *(s)kē̆p-, *(s)kap-, *(s)kē̆b(h)-, *(s)kā̆b(h)- ‘pjauti, kirsti aštriu įrankiu, skaldyti’… [127]

Šaltinis:

Davis 1991, 126–127

Antraštė:

kapoti

Straipsnelis:

žr. kaplys

Šaltinis:

Buck 1949, 502

Antraštė:

kapóti

Reikšmė:

hacken; mit Schnabelhieben bearbeiten

Straipsnelis:

warnaycopo E 755 ‘warkringel’ (= ‘Würger, lanius excubitor’) : warne, warnis + enkopts, lie. kapóti.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 334

Antraštė:

kapóti

Straipsnelis:

žr. kedėti

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 137–138

Antraštė:

kapóti

Straipsnelis:

žr. skopti

Šaltinis:

Seebold 1970, 406–408

Antraštė:

kapóti

Straipsnelis:

[Lygia greta su šaknies pradžios ks-kitimu į sk- atskirose ide. kalbose fiksuojamas s nykimas redukuotame šaknies *ks- variante:] r. скопи́ть, сконéц, lie. skapóti ‘skusti, grandyti’, skõpti ‘drožti, skaptuoti’, gr. σκάπτω ‘sukasu’, σκαπάνη ‘kaplys’, nauj. persų škāfađ ‘suskaldo’ – r. копать, lie. kapóti, kãpas, gr. κóπτω ‘smogiu, atkertu’, κάπετος ‘griovys, kapas’, nauj. persų kāfađ ‘kasa’.

Šaltinis:

Мельничук 1967 (1969), 66

Antraštė:

kapóti

Straipsnelis:

[Nagrinėjamos kelios galimos nomen instrumenti le. laskopy etimologijos.] 2. Jei antrasis dūrinio dėmuo siejamas su visose slavų kalbose paliudytais ide. *(s)kā̆p- : *(s)kē̆p- kontinuantais: viena vertus sl. *kopati (plg. s. le. kopać) [išn. 25: plg. (senesnės semantikos) lie. kapóti, la. kapât], kita vertus sl. *skopiti (pvz., le. dial. skopić : szkopić ir kt. […]) [išn. 27: Atitimenys: lie. skõpti, skapiù, gr. σκάπτω. Formos be s: gr. κόπτω, κοπάς, lo. capulō, capulāre (Vasmer)], – tai le. laskopy galima interpretuoti kaip atsiradusią dėl haplologijos *lasko-skopy.

Šaltinis:

Ostrowski 2006, 313

Antraštė:

kapóti

Reikšmė:

schlagen, hacken

Straipsnelis:

[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Tai remia atvejai su variantais *k ~*k̑, pvz.: r. kopýto n. ‘Huf’ : s. i. šaphá-, n. Av. safa- m. ‘Huf’ < *kop-uh₂-tó- ‘mit Schlag versehen / begabt’ : *k̑ep-h₂-ó- ‘Schläge habend / versetzend’, kilęs iš šaknies *(s)kep- ‘schlagen, hauen’ (plg. gr. κόπτω ‘schlage, haue’, lie. kapóti, kapóju ‘schlagen, hacken’, s. sl. kopati, kopajǫ ‘graben, hacken’ etc.).

Šaltinis:

Lipp 2009a, 12–13