Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: skroblus, kirminas, govena, kalavijis.

Rezultatai

Antraštė:: skroblùs
Straipsnelis:: Manau, kad bulg. trm. skrébъr ‘raganė (Clematis), sausmedis, driekana (Bryonia)’ galime sieti su lie. skroblùs ‘grab’, alb. shkozë ‘skroblas’ < alb.-bl. *skrēb(a)r- < ide. *(s)kerb(h)-, *(s)kreb(h)- ‘gremžti, graužti, įpjauti’ arba su lie. skir̃ptus ‘guoba, sausmedis’ < ide. *(s)kerp-, *(s)krep- ‘įpjauti, įkirsti, graužti’.
Šaltinis:: Budziszenyka 1985, 54

Antraštė:: skroblùs
Reikšmė:: skroblas
Straipsnelis:: Gr. ascra (ἄσκρα) Hes. verčia ‘nevaisingas ąžuolas’. Pavadinimą turi kalabrai ezkur bei aragonai escurón, kurie reiškia ‘amžinai žaliuojantis ąžuolas’. It. ischio galbūt yra tas pats žodis, patyręs aesculus įtaką. Tos pačios reikšmės pastarasis žodis, atrodo, kilęs iš aegus-culus (žr. aegilop̄s). Baskų askár turėjo būti paskolintas iš to pačio šaltinio, nes baskų žodžius paveikė protoinde. k. [40]. Iš tiesų, čia ta vieta, kurioje galima rasti šio seno žodžio išeities tašką. Žodis gana gerai skaidosi į (tokį dažną) priešdėlį a- ir šaknį sker ‘būti smailiam, dygiam’, kurią turi medžių ir atžalynų pavadinimai, pvz., lo. carpinus ‘skroblas’ [(s)qer-p-], lie. skroblùs ‘skroblas’, alb. škozè ‘amžinai žaliuojantis ąžuolas’ [=skrēbr-dia, W.-H. I 171].
Šaltinis:: Carnoy 1959, 40–41