Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: slėpti, dervė̃, kupetys, preikalas, aiža, kleimas, mėlinti, akėčios, bergžti, devintas, vežėčiai, pinningas, kitodas, gumarnus, varvėti, snarglėti, ausinas, dvolkis, nūsprogūlis, skaitlius, dergėti, tenė, geisti, geidžia, bambizas, kavankas, žiuriukė, užgairė, gedauti, žala, stūplys, mugluoti, žilainė, afiera, bas-bas, pasnikauti, krukininkas, švaityti, sargalioti, livrėja, blauzda, gižnus, vyšnia.

Antraštė:

slė̃pti

Straipsnelis:

Pr. auklipts „slaptas, paslėptas“ siejama ir su lie. slė̃pti ir šalia baltų klēp- leidžia manyti, kad pradinis anliautas *skl- (iš *sk̑-), o iš jo išsivystė abu variantai (slėp- ir klėp-), žr. Fraenkel LEW 829; Pok. 1, 604. Tikėtina, kad iš slavų kalbų galima nurodyti č. klopiti, slovk. klopit᾽ ir t. t. T. p. sl. *glob-, *gleb- (le. głobić, č. hlobiti, r. глобить(ся), глоба ir t. t.), o galbūt ir sl. *slěъ (plg. *k̑-, *sk̑- ir kt.). Ypač charakteringi prasl. *u-klep-, *u-klop s.-kr. tipo уклéпати ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I, 149–150

Antraštė:

slė̃pti

Straipsnelis:

Gr. κλέπτω, aor. ἔκλεψα„vogti, pagrobti, slėpti, apgauti“ [541]. Vardažodžiai-šaknys liudija šaknies senumą, o lo. cleps atliepia βοῦ-κλεψ„karvių vagis“. Aor. ἔκλεψαturi tikslų atitikmenį lo. clepsī. Praes. su priesaga *-ye/yo- κλέπτωatliepia seniems šakniniams praes.: lo. clepō, go. hlifan. Air. cluain „apgaulė“ gali remtis *klop-nī-. Nieko tikra negalima pasakyti apie lie. slepiù, kurio pradžia skiriasi. Šaknis išreiškia klastingą vagystę ir tolimas ryšys su καλύπτωnėra negalimas. Žr. Pokorny 604.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 541–542

Antraštė:

slėpti

Straipsnelis:

Ide. kalbose dauguma žodžių, žymin. sąv. „slėpti“, susiję su žodžiais, reišk. „dengti“, „padėti į šalį“, „laikyti“, „saugoti“ ir pan. Lie. slėpti, la. slēpt gimin. gr. κλέπτω, go. hlifan „vogti“, lo. clepere (retai ir arch.), visi < ide. *k̑-, galbūt prailginto *k̑-, matomos lo. oc-culere, s. air. celim, s. ang. helan, v. hellen „slėpti“ (jie gimin. gr. καλύπτω „dengti, užkloti“, s. i. çarman- „pastogė, dangalas“), varianto.

Šaltinis:

Buck 1949, 850–851

Antraštė:

slė̃pti

Straipsnelis:

Mano manymu, θάλπω„šiluma“ yra kauzatyvas su senu -p-, prie kurio reiktų pridėti... *lei-p-/*li-p- „tepti“ lytyse s. i. limpáti, lie. limpù, lìpti „kleben“ greta *lei-/li- lytyse lie. lė́ju [turbūt líeju] „pilu“, lo. lino „tepu“ [...]; *kl-ep- „slėpti, vogti“ lytyse gr. κλέπτω, lo. clepo, go. hlifan, pr. au-klipts „slaptas“ šalia lo. celare, v. v. a. helan „laikyti paslaptyje, slipti“¹⁴ [¹⁴ plg. Pokorny IEW 604; Walde-Hofmann, Lat. Etym. Wb. I 232; galbūt čia priklauso ir lie. slėpiù, slė̃pti „vertecken, verhehlen“ – Fraenkel LEW 829].

Šaltinis:

Solta 1974, 96

Antraštė:

slė̃pti

Straipsnelis:

žr. slapta

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ III, 27–28

Antraštė:

slė̃pti

Straipsnelis:

Šaknis sl. *slopъ, slopць (ukr. слопець ‘kind of trap’ = ‘kokie spąstai’, le. słop ‘id.’, č. slepec ‘id.’ ir kt.), Illič-Svityč (IANSSLJ 19, 226) nuomone, susijusi su lie. slė̃pti, la. slèpt, slapstît, tačiau, kita vertus, sl. *slopь ‘trap’ = ‘spąstai’ gali būti lyginama su *slopiti – kauzat. v. iš *slepti < ide. *slep ‘to jump’ = ‘šokti’ (žr. Kirkina, Etim 78, 37). Tokiu atveju *slopъ turi kitokią ide. sąsają, plg. Anikin (Opyt, 23–28).

Šaltinis:

Osipova 1992, 147

Antraštė:

slė̃pti

Straipsnelis:

Skok (ERHiSJ III 284) lygina lie. slė̃pti = la. slépt (: gr. κλέπτω ?), lie. slapùs, lie. selė́ti, s. i. tsárati, kadangi sl. ě (slěpъ) galėtų atspindėti arba *ē, arba *ai. Su tuo pačiu aš negaliu sutikti. Pokorny (IEW 604) pateikia hipotezę, kad sl- lie. žodyje slė̃pti galėtų būti iš *skl-. Taip būtų parodytas ryšys su *k̑lep- (tik tada pradinis priebalsis turėtų būti *k, o ne *k̑). Tačiau Chantraine (DEG 542) slepiù ryšį su κλέπτω pavadino aiškiu niekiu (‘rien … de sûr’). Kadangi Walde-Hofmann (812) atmetė bet kokį slěpъ siejimą su lo. lippus, lieka mažai vilties ką nors išsiaiškinti. Vis dėlto jei tarsime esant ryšį tarp lie. slep- ir κλέπτω, ankstesnė forma turėtų būti buvus *slep- < k̑lep-. Tada galėtume paaiškinti, kad sl- atsirado dėl kontaminacijos s *sleip- pradžia. Jei taip būtų, tai patvirtintų mintį, kad čia turime reikalą ne su *k̑leip- ar *slaip-, bet su *sleip-.

Šaltinis:

Hamp 1982e, 128

Antraštė:

slėpti

Straipsnelis:

Kaip jau buvo seniai žinoma (plg. Van Windekens, Le Tokharien confronté avec les autres langues indo-européennes, Vol. I, 1976, 203) toch. B subj. kälypi- (iš kälyp- ‘vogti’), tikslus atitikmuo yra gr. κλέπτω (< *klépye/o-). Kitokio praes., formų darybos požiūriu, yra lo clepō ‘vogti’ ir go. hlifan ‘t. p.’. Dar gali būti susijęs lie. slepiù ‘hide’, jei yra su s-mobiliuoju (čia vėl -ye/o- praes. ir *skl- redukcija į sl-, plg. Pokorny IEW 604). Jei susiesime su toch. AB kälp- ‘(iš)gauti, į(si)gyti’, toch. B klep- ‘glostyti, ištirti’, [proide. *klep-] semantinė raida būtų ‘dėti ranką ant’ > ‘imti (be leidimo)’. Įprastas ‘vogti’ eufemizmas proide. buvo ‘(nu)nešti’ – plg. gr. φώρ ‘vagis’ ir lo. fūr ‘t. p.’. Dar žr. kilpa.

Šaltinis:

Adams 1989, 242–243

Antraštė:

slė̃pti

Straipsnelis:

Germ. hlef-a ‘(pa)vogti, stehlen’ (go. hlifan ‘apvogti’, go. hliftus ‘vagis, Dieb’) patikimai sietinas su lo. ir gr. kalbose paliudyta veiksmažodžio šaknimi *qlep- ‘slėpti’: lo. clepo ‘vogti’, gr. κλέπτω ‘t. p.’ (Toliau pateikiami kitų ide. kalbų tolimesnės reikšmės atitikmenys – A. G.). Šios šaknies variantas su s-mobile (taip – Siebs, KZ 37, 1904, 285) ar rimavimo variantas (Reimvariante) (šitaip – Frisk) yra lie. slepiù, slė́pti ‘dėti, laikyti ką kur, kad neliestų, nerastų, nepamatytų’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 261

Antraštė:

slė̃pti

Straipsnelis:

Jotvingių ʃłibd ‘slėpti’, plg. lie. slė̃pti, la. slèpt.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 79