Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: slanka, burkti, skaras, dvolikis, nėra, siūti, šlapti, kaukti, sparta, grobti, sausyti, šuplia, aknos, dieviškas, rainas, meldai, laipa, kalbotyra, klanksoti, vėlos, žvalus, ateiva, kūjis, kemsas, kriaumoti, randas, penki, voveris, šliaužti, diakonas, nuobodus, burbalioti, kinka, merkakis, įkūninimas, stypinti, dermės juosta, sėklinti, podūkra, dulbis, imbieras, stamantriai, alaušai, ikvienas, praga, keitis, ietrinti, kamziolė, ėdesis, kujis, kugis, ugniavietė, aubijistai, vienunta, karpotas, myžti, pirklus, stiepti, driksti, lipti, tikti, čiupa, sketerioti, bluznierstva, būklas, dyvnas, vedeklis, dulti, narsus, traupus, šutvė, štrikjakas, rugys, vaikyti, undrokas, širta, skrubti, bukis, kudrinti, margis, smogos, sėjus, talokas, kuzas, dežnai, sėris, lynas, idant, vargti, duja, skriaubus, pastenis, kramzloti, tramdyti, vienuntelis, drudinti, plaksnas, kaubrė, pinnigas.

Antraštė:

slánka

Straipsnelis:

[Dėl pasirodžiusio Etimol. č. kalbos žod. 2-ojo leidimo (Machek V., Etymol. slov. jaz. českeho, 2. oprav., 1968) norėčiau pareikšti šias pastabas:] Anot V. Macheko č. sluka 3 „der Pilz Rozites“ (tiksliau Reifpilz, Zigeuner, Runzelschüppling, Scheidenrunzling, Runzelblätterschwamm“/ Rozites caperata etimologija yra neaiški. Manau, galime č. leksemą sluka „Reifpilz, Zigeuner“ laikyti ta pačia su sluka 1 „slanka (paukštis), Schnepfe, o pastaroji atitinka le. słonka (słomka) [pasen. słoka, trm. słonka „Waldschnepfe“]. Minėtoji le. leksema vartojama grybams įvardinti, plg. le. słonka „Grünling, Echter Ritterling/Tricholoma ff flavovirens“. Č. sluka „slanka“ < prasl. *slǫ ir turi atitikmenų (išskyrus bulg., maked. ir sorb. kalbas) kitose sl. kalbose ši lytis siejasi su lie. slánka „Schnepfe“, la slùoka „Waldschnepfe“, pr. slanke „t. p.“, kurie gretinami su lie. slankà „landūnas, pataikūnas, lėtas žmogus“ (plg. Fraenkel, LEW, Bd. II, s. 826 bei 832). Vadinasi galima suprasti, kad paukščio pavadinimą reiškiąs žodis susiformuoja pakitus reikšmei (dėl semantikos paralelių žr. tekste).

Šaltinis:

Müller 1972, 31

Antraštė:

slankà

Straipsnelis:

žr. slinkti

Šaltinis:

Merlingen 1978, 73

Antraštė:

slanka

Reikšmė:

„tilvikas“

Straipsnelis:

La. sluoka (comm.), lie. slanka, pr. slanke „tilvikas“ ne skoliniai iš maž. rus. trm. слонька (taip mano Briukneris [Brückner A. Litu-slavische studien. I.]), o слонька (kaip rodo r. слука) yra skolinys galbūt iš lie. kalbos.

Šaltinis:

Endzelīns DI I, 97

Antraštė:

slankà

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] Lie. slankà = č. sluka

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 340

Antraštė:

slankà

Reikšmė:

„grosse Schnepfe (paukštis Scolopax rusticola)“

Straipsnelis:

slanke E. 754 „grosse Schnepfe“: lie. slañkė arba slankà, la. slùoka, le. słǫ „t. p.“, žr. ME s. v. slùoka I.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 309

Antraštė:

slankà

Straipsnelis:

SReRT. Verbalinė nenustatoma; vardažodinė lytyse lie. slankà (acc. slañką, la. slùoka ‘zool. Schepfe’ iš *slonkáh₂ priklauso šakniai, kurią turi lie. sliñkti ‘sich bewegen,, schleichen, kriechen’, plg. galūnės kirtį vok. Schlange (s. v. a. slango); šalia šio lie. slánka, s.-kr. slȕka ‘t. p.’ su šakniniu kirčiu ir ilguoju balsių kaitos laipsniu, tikriausiai po antrinės diferenciacijos *slonkáh₂ (resp. *-ós?) ‘slankų patelė’: *slṓnkah₂ ‘slankų šeimos paukštis apskritai’ (plg. vok. Hahn/Henne : Huhn) resp. po atskirų slankų rūšių diferenciacijos (čia galima plg. lie. var̃nas ‘Rabe’ : várna ‘Krähe’.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 163

Antraštė:

slankà

Straipsnelis:

žr. slíekas

Šaltinis:

Urbutis 2001a, 18