Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
sliñkti
Straipsnelis:
Tačiau žodis, reiškiantis ‘nugramzdinti, apnardinti’ bei taip pat ‘nuskandinti’ ir, vadinasi, visiškai atitinkantis skęsti tipą, yra la. slìkt, kuris tokia reikšme yra latvių kalbos inovacija. Tuo laiku jis taip pat gavo reikšmę ‘palenkti, pabrėžti; kristi, slūgti’ ir lyginamas su lie. sliñkti, s. v. a. slingan, vok. schlingen, s. v. a. slango, vok. Schlange ir t. t. (M.-E. III 935 sg.; Fraenkel II 832 sg.). Vadinasi, latvių kalba pirminės šaknies neteko galbūt baltų epochoje ir ją pakeitė kitu žodžiu.
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1992, 159
Antraštė:
sliñkti
Straipsnelis:
Oset. xi̇̄lag (xīlæg)/ xelagæ ‘gyvatė’, eufemizmas vietoj kalm. Dalyvis su galūne -ag (-æg)/-agæ padarytas iš v. xi̇̄lyn/ xelun ‘šliaužti’, paraidžiui ‘šliaužiantis’. Gyvatės pavadinimas dažnai tampa tabu ir pakeičiamas žodžiu, reiškiančiu ‘šliaužiantis’: lo. serpens (serpo ‘šliaužiu’), s. i. sarpa-, ang. snake (s. v. a. snahan ‘šliaužti’), s. v. a. slaugo, vok. Schlange (s. ang. slingan, lie. slinkti ‘šliaužti’), abchazų axo (axo ‘šliaužti’), čečėnų teqharg (teghar ‘šliaužti’) ir kt. Plg. taip pat r. полоз gyvačių rūšies pavadinimas ir ползти. Gruzinų ir lotynų kalbose gyvatė taip pat vadinama ‘plaukiančia’: gruzinų mc’urawi iš c’urva ‘plaukti’ (Груз. сл. V 1209; Груз. диал. I 607), lo. natrix iš nare (turima galvoje vandens gyvatė). – Žr. xīlyn.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ IV, 201
Antraštė:
slinkti
Straipsnelis:
Ide. k. žodžiai, reiškiantys „slinkti“, paprastai giminiški žodžiams, reiškiantiems lėtą judėjimą: „šliaužti“, „lipti“, „gremžti“ ir t. t. Nemažą dalį žodžių sudaro ide. prokalbės veldiniai (gr., lo., s. i., alb. kalbose < ide. *ser-, *ser-p-). Lie. slinkti gimin. s. v. a. slingan „siūbuoti, raitytis, vingiuoti“, s. ang. slingan „šliaužti“, s. v. a. slango „gyvatė“.
Šaltinis:
Buck 1949, 686
Antraštė:
sliñkti
Straipsnelis:
(s)l(e)nk- ‘leistis – suglebęs’: n. v. a. lungern (kurio sąryšis su s. v. a. lungar ‘greitai’ ir t. t. (žr. Kluge) vargiai yra tikras); la. sli̇̀ ‘lenktis, leistis, žemyn krintant pasimesti, nusileisti, paskęsti’ Pokorny IEW 961 t. prie slenk-, sleng- ‘vynioti, sukti; vyniotis, šliaužti’ pridėtas: dviejų skirtingų šaknų sumišimas galimas, pirmiausia su la. sli̇̀ pagal garsų istoriją persidengia lie. sliñkti (slenkù) ‘šliaužti (apie gyvatę), lėtai eiti ir t. t.’ (Fraenkel LEW 832, tą pačią giminystę, kaip ir Pokorny IEW), kaimyninė kita reikšmė atsispindi lie. sli̇̀ ‘lėtas, tingus žmogus’, sliñkas ‘tingus’, sliñki(u)s ‘valkata, veltėdis’, slinkáuti, sli̇̀ (dial.) ‘tinginiauti, laisvai vaikštinėti’, slinkėti (dial.) ‘träger werden’, slanka ‘Schleicher, träger Mensch’ ir t. t., sluñkius, slunkis ‘(träger) Schleicher, wer langsam geht; Faulenzer(in)?’, pãslinkas ‘tingus, bejėgis’, la. lankausis, lȩ̀ ‘su nukarusiomis ausimis’ (ir lie. lùnkausis’ [...] Fraenkel 357a prie leñkti ‘neigen, beugen…’, čia plg. la. ļȩ̄pausis ir t. t.
Šaltinis:
Merlingen 1978, 73
Antraštė:
sliñkti
Straipsnelis:
žr. slimpti
Šaltinis:
Мельничук 1984 (1986), 144
Antraštė:
sliñkti
Straipsnelis:
Č. trm. sl’ākat’ siejamas su lie. sliñkti „šliaužti“ (pripažįstant reikšmės „šliaužti“ pasikeitimą į → „prašyti, reikalauti, tvirtai ko nors siekti“) [Machek V. Beiträge zum baltischslavischen Wörterbuch. – ZfslPh XVIII, 1942, 29].
Šaltinis:
Куркина 1978 (1980), 41–42
Antraštė:
sliñkti
Straipsnelis:
Dažnai V. Machekas (V. Machek. Etymologický slovník jazyka českého. Praha, 1968) be reikalo nepaiso paprastesnių etimologizavimų ir siūlo naujus, pvz. s. č. usleci „mirti, nudvėsti“ (Zubatas įtikinamai kildina iš sl. *lęk-/*lǫ- „lenkti“) sieja su la. sli̇̀ „skęsti, nugrimzti“, lie. sliñkti.
Šaltinis:
Варбот 1970 (1972)b
Antraštė:
sliñkti
Straipsnelis:
žr. slengia
Šaltinis:
Endzelīns DI III (I), 408
Antraštė:
slinkti
Straipsnelis:
R. Trautmanas lie. slinkti kildina iš bl.-sl. *slenkō. A. Senas pasiūlė lie. žodį kildinti iš vok. žem. slinken „vogti“ (plg. ang. to slink). Pastarojo hipotezė, mano galva, yra racionalesnė (žr. Senn A. Litauische sliñkti, Die Sprache 5, 1959, 183–186).
Šaltinis:
Топоров 1963d, 259
Antraštė:
sliñkti
Straipsnelis:
Germ. slenk-a- 'sėlinti, slampinti, šliaužti, schleichen' (s. isl. – tik s. šv. slank 'schlich', s. ang. slincan 'kriechen', vok., fryz. slinke 'sumažinti, atimti') siejasi su struktūriškai vientisa germ. žodžių grupe 'šliaužti, sėlinti, slinkti' – 'ropoti, rėplioti, kriechen' – 'slysti' (nazalizuota sleik-a- forma?). Kaip kitokią žodžio pabaigą turintys variantai (slenq-) lyginami: v. bret. lencr 'schleichend' (anot Pokorno) ir lie. slenku, sliñkti 'kriechen, schleichen' (anot A. Seno [Sprache 5, 1959, 182–186] iš Ndd.).
Šaltinis:
Seebold 1970, 433
Antraštė:
sliñkti
Reikšmė:
to move
Straipsnelis:
Kai kurioms ide. kalboms būdingas įvykio veikslo reikšmės (perfekto) veiksmažodžio formų perėjimas į preteritą. Taip lie. sliñko ‘moved’ greta praes. formos sleñka tapo preteritu. Tokie semantiniai pokyčiai įvyksta, nes perfektas žymi ankstesnių faktų ar įvykių buvimą.
Šaltinis:
Schmalstieg 1994, 36

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas