Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: slastai, kukulis, langoti, svirti, jantis, gyvija, stodas, dzemti, tvora.

Antraštė:

slãstai

Straipsnelis:

žr. slimpti

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 144

Antraštė:

slastaĩ

Reikšmė:

animal trap

Straipsnelis:

Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *a : *u kaita, ji būdinga ir ‘shoot’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojama dešimt pragerm. *laþō, *luttaz ‘shoot’ kamieno variantų: 1. *laþan-, -ōn-: *ladōn-: s. vok. a. lado, lada ‘asser’, vid. vok. a. lade f. ‘shoot, plank, stand, store’, vok. Laden m. ‘board, hatch, store’, vid. vok. ž. lade f. ‘(off)shot’, vid. olandų lade f. ‘runner, twig, lath, bar’, ankstyvoji (dabartinė) olandų laede ‘board, bar’; 2. *laþþan-, ōn-: s. vok. a. laddo, lat(t)o ‘asser’, ladda, latta ‘tignum’, vid. vok. a. lat(t)e f. ‘lath’, sumer-lat(t)e f. ‘one-year-old shoot’, vok. Latte f. ‘lath, sprout’, Sommer-latte f. ‘one-year-old shoot’, vid. olandų latte f. ‘lath’, ankstyvoji (dabartinė) olandų latte ‘small bar’, olandų lat ‘t. p.’, vid. ang. latthe ‘t. p.’, ang. lath; 3. *ladōn-: s. vok. a. lata ‘asser’, sumar-lata f. ‘summer shoot’, s. saksų sumar-lada ‘t. p.’; 4. *latta-: vok. dial. latz m. ‘plank’; 5. *lattō(n)-: s. vok. a. latza ‘tignum, tigillum’, vok. dial. latz(e) f. ‘plank, twig’, s. ang. læt f. ‘lath’, ang. dial. lat ‘lath’; 6. *latōn-: vid. vok. ž. late f. ‘shoot’, vakarų fryzų leat ‘(off)shoot, blade (of grass)’; 7. *ludōn-: s. vok. a. sumar-lota f. ‘summer shoot’, vok. Lote, s. saksų sumer-loda ‘virgultum, palmes’, vid. vok. ž. lode ‘shoot, twig’, vid. olandų (somer-)lode f. ‘runner’; 8. *lutta-: olandų poet. duimelot ‘thumb’, langelot (= vakarų fryzų lange leat) ‘middle finger’; 9. *lutōn-: vid. olandų lote f. ‘twig, sprout’, ankstyvoji (dabartinė) olandų loote ‘twig’; olandų loot ‘shoot’, vakarų fryzų loat ‘(off)shoot’; 10. ?*luddan-: vakarų fryzų lod(de) ‘spade’. Germanų žodis yra artimas s. air. slat ‘rod, lath, twig’ ir kimrų llath, ystlath ‘rod’, kurie tęsia prakeltų *slattā-; prakeltų sl- išliko s. airių kalboje, o kimrų kalboje lenicijos pozicijoje virto į ll-. Vertėtų paminėti ir kitas sąsajas: su lie. lazdà, dial. lazà ‘stick’, la. lazda ‘hazel’ ir sl. *loza ‘vine’, prie kurių Fraenkelis (LEW, p. 827) mini ir lie. slastaĩ, la. slasts, slazds ‘animal trap’. Kadangi *zd kimrų klaboje reguliariai virsta th, o airių – dusliuoju t, europietiška šaknis *slazd(ʰ)- galėtų paaiškinti ir keltų formas. Ang. slat yra arba paskolintas iš s. airių, arba iš s. pranc. ésclat, pranc. éclat. Prancūzų kalbos žodis savo ruožtu gali būti pasiskolintas iš galų kalbos.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 214–218