Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
sliaũkti
Straipsnelis:
žr. sliūksóti
Šaltinis:
Merlingen 1978, 67–68
Antraštė:
sliaũkti
Straipsnelis:
F. Bezlajaus (F. Bezlaj, Eseji o slovenskem jez., Ljubljana 1967, 117) siūlydamas slov. šljútati, -am „lėtai eiti, sėlinti; iš lėto, be noro dirbti“ sieti su lie. sliaũkti, sliaũgti „ropštis aukštis, keltis, iš lėto eiti, sėlinti“ kažin ar pamatuotas, nes minėti žodžiai yra skirtingos darybos: bl. lytyje slypi -g(h)-, o slov. žodyje regime -t-.
Šaltinis:
Boryś 1981, 26
Antraštė:
sliaũkti
Straipsnelis:
F. Bezlajaus (Bezlaj F. Eseji o slov. jez. 117) pasiūlymas slov. šljutati „eiti koja už kojos, nesėkmingai ir vangiai dirbti“ gretinti su lie. sliaũkti „vilktis iš lėto, eiti tarsi apsnūdus“ man regis esąs gana abejotinas. Matyt, slov. šljutati yra vienodos kilmės su r. v. шляться, bulg. шляя се, t. y. < (Vasmer III 413).
Šaltinis:
Куркина 1970 (1972), 99
Antraštė:
sliaũkti
Straipsnelis:
Germ. sleup-a- 'sėlinti, slinkti, šliaužti, schleichen, šmurkštelėti, schlüpfen', s. ang. slūpan 't. p.' [435], v. ž. ol. slūpen, s. v. a. sliofan 'schlüpfen') siejasi su struktūriškai vientisa germ. žodžių grupe 'šliaužti, sėlinti, slinkti' – 'ropoti, rėplioti, kriechen' – 'slysti' (plg. gleid-a). Ne germ. k. atitikmeniu laikytina lo. lytis lūbricus 'glitus, slidus' (be s-mobile); kitokios žodžio pabaigos atliepiniu laikytina lie. sliaũkti 'kriechen, šliaužti'.
Šaltinis:
Seebold 1970, 435–436
Antraštė:
šliaũkti
Straipsnelis:
žr. šluoti
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 70–71

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas