Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: smelėti.

Antraštė:

smėlė́ti

Straipsnelis:

žr. smelus

Šaltinis:

Безлай 1977, 19

Antraštė:

smelė́ti

Reikšmė:

neaiškiai, tarsi per miglą rodytis; rusenti

Straipsnelis:

Etimologiniuose žodynuose užfiksuotas tik vienas neišplėstos šaknies veiksmažodis su vokalizmu *-ē-: smelė́ti, smė̃la / -ė́ja, -ė́jo ‘neaiškiai, tarsi per miglą rodytis; rusenti’. Šakninių šios šaknies veiksmažodžių (su trumpuoju šaknies vokalizmu) yra germanų kalbose. Slavų kalbose yra tik (kauzatyvinių) vedinių. Rekonstruojama bendra bl.-sl.-germ. šaknis smel- ‘lėtai degti, rusėti’ su įvairiais apofonijos laipsniais. Semantiškai veiksmažodis smelė́ti, smė̃la išliko nepakitęs. Pirminė (pagrindinė) reikšmė ‘rusenti’ (būdinga tekėti, teka tipo veiksmažodžiams, plg. dar lie. rusė́ti, ružgė́ti, gruzdė́ti, skrudė́ti) → ‘neaiškiai, tarsi per miglą rodytis’.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 146

Antraštė:

smelė́ti

Straipsnelis:

Bl.-sl.-germ. *smel- ‘lėtai degti, rusėti’. Šis veiksmažodis turi šakninių refleksų ar vedinių kitose indoeuropiečių kalbose: s. v. ž. smelen ‘ilgai, rūkstant degti’, v. v. ž. smölen ‘smilkti, rusenti’ ir kt.; vediniai: lie. (sta-kam) smė̃lti, -sta, -o ‘mėlti, tamsėti, juosti; smelkiamam nykti, stilbti’, r. смалить ‘degti, deginti, pleškinti’; s. lie. smėlùs, -ì ‘pelenų spalvos, gelsvas’, smelà ‘smala = derva’, la. smeļi ‘смолистые поленья’, r. смола, смоль ‘derva’.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 230