Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: smilkti.

Antraštė:

smil̃kti

Straipsnelis:

žr. smelus

Šaltinis:

Безлай 1977, 19

Antraštė:

smil̃kti

Straipsnelis:

R. trm. хмала „žaibas be lietaus“ (su ekspresyviu x anlaute): r. смáлúть „deginti“, смолá; jie giminiški la. smeļi „smaluoti nuodėguliai“, lie. smil̃kti ir smilkýti, taip pat vok. žem. smelen „ilgai ir su dūmais degti“, v. ang. smolder „dūmas“ [Фасмер III, 690]. Taip pat giminiški ukr. прихмелитися „pridegti apie duoną“, br. trm. шмалы́ты „apdeginti“, slovk. trm. ochmalit’ „trinktelėti per galvą“ ir kt. Slaviškieji *smal-/ *smol- refleksai reiškia ne tik „deginti“, bet ir „šaldyti“, plg. r. trm. насмáливать „smarkiai šalti“ [Филин 20, 174], br. trm. смалиць „šalti“ [...] Čia priklauso ir br. цмылéць„smarkiai skaudėti“. Sl. *(s)mil- < ide. *smel- „lėtai degti“. Jei pritartume minčiai, kad r. trm. хмыл „liepsna“, r. trm. хмылать „kaitriai degti, liepsnoti“ kilę iš praslavų *(s)mil- (i > y), tai patvirtintų Goriajevo spėjimą apie šio žodžio giminiškumą ol. smeulen, ang. smoulder „degti be liepsnos“, o tam prieštarauja Фасмер I, 254. R. trm. хмáль „miškas“ turbūt giminiškas r. смáлúть, смола, хмалá.

Šaltinis:

Горячева 1986–1987 (1989), 155–156

Antraštė:

smilkti

Straipsnelis:

Izoliuotą slov. leksemą miljȃva „žarijos karštis“ galime aiškinti siedami ją su s. bulg. ir br. tarmybėmis: чодор. смиле̑ло чо· йе „graužia, ėda, skauda (beasm.)“, br. засмиле́ть „užsidegti“. Bulg. ir br. atitikmenys leidžia čia įtarti šaknį (s)mil-, kuri toliau sietūsi su ide. *smel- „smilkti, rusenti“ (sl. *smola, *smaliti) [20]. Kamieną *smaliti reprezentuoja: a. luž. smalić „deginti“, ž. luž. smaliś, le. smalić „deginti, rūkyti (mėsą)“, ukr. смали́ти „(ap)deginti“, br. смали́ть „kepinti, svilinti“ (Фасмер III 684, 690), galbūt, ir bulg. о́мала „karštis“. Kamieną *smol- reprezentuoja atskiros germ. kalbos: flam. smoel „tvankus“, v. ang. smolder „dūmai“ (Pokorny I 969). Kitus balsių kaitos variantus atspindi bl. kalbos: lie. smelà „derva, degutas“, la. smeļi „smalikai, sakingi kelmai“, su išplėstuku -k lie. smilkti „rusenti, dūminti“, smilkýti, smilkstù (Fraenkel 846). Kamieno *smil- tęsiniais galime laikyti augalų pavad. (maked. смил, s.-kr. smîlj, slov. smiljka, ukr. гмил „geltonos spalvos Helichrysum rūšis“) bei vietų pavad. (maked. смил „geltona žemė“), plg. semantiškai artimus lie. smėlỹs, smėlýnas, la. smẽlis „smėlis“ (Fraenkel 843).

Šaltinis:

Куркина 1979 (1981), 20–21