Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: sotus, kaukoras, maseklis, kamaruoti, taboka, basia-basia, aitrinti, remdyti, patekylai, plyta, šypsotis, klekėti, treitas, garmulyti, akis, gainioti, knaistės, ratavežys, tabaluoti, plasnas, bulverkas, gilbti, -sta, dukšterti, dubti.

Rezultatai

Antraštė:: sotùs
Straipsnelis:: Toch. A si-, si-n-, B soy- ‘patenkinti, pasotinti’ su formomis: A part. praet. sasyn, praes. act. siṃseñc, praet. med. siṃsāte, B praes. act. soyeṃ, inf. soytsi, praet. act. soyāre, part. praet. sosoyu, adv. A asinät, B ontsoytte ‘nepasotinamas’. Mano nuomone visi mėginimai aiškinti šį veiksmažodį kildinant iš ide. *sā-, *sə₁- ir gretinant su lo. satis ‘gana’, gr. ἅδην ‘gana’, lie. sotùs ir t. t. (Pedersen, Tocharisch (1941) 264; Bailey, BSO(A)S 21 (1958) 531; Winter, IF 67 (1962) 32; Van Windekens, Orbis 12 (1963) ir toliau) yra nevykę, nes priimtinu būdu negali paaiškinti o B žodyje soy-, nė tikslaus vokalizmo A si(n)- bei soy- ryšio. Kadangi B dialekte turime soy (= A se) ‘sūnus’ < ide. *sū̆i̯u-, tai B soy- taip pat reikia iškelti formą su ide. vokalizmu *ū̆. Taigi galvojama apie s. i. sūd- ‘schmackhaft machen, angenehm machen, versüszen, beglücken, in Ordnung bringen, heilen’, kurį turime, pvz., preterite suṣūdimá, kauz. sūdáyati. S. i. sūd- susijęs su ide. *su̯ād-. Šią šaknį rodo s. i. svādú- ‘gardus, skanus’, gr. ἡδύς ‘saldus, malonus’, ἥδομαι ‘džiaugtis’ ir t. t. (žr. Mayrhofer, Etym. Wb. d. Altind. III 492 ir toliau; plg. dabar taip pat Stang NTS 28 (1974) 99 ir toliau). Toch. B soy- reikia kildinti iš seno vardažodinio kamieno *sūd-i- (‘pasitenkinimas, patenkinimas’ ir t. t.), kur *d prieš *i turėjo išnykti. A dialekto *sūd-i̯- turėjo duoti *suy- (ide. *ū̆ nepavirto į o). Part. praet. iš pradžių turėjo formą *sasuyu (plg. B sosoyu), kurios u atvirame skiemenyje išnyko > sasyn. Ši forma buvo išeities tašku A siṃseñe, siṃsāte.
Šaltinis:: Windekens 1976, I, 426

Antraštė:: sotùs
Straipsnelis:: [Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su postveliariniu uždarumos priebalsiu *g ne žodžio pradžioje tarp balsių:] 9. 6. Alt. *ǯē- ‘valgyti’ (mong. ǯemü- ‘būti alkanam’, azerb. je- ‘valgyti’, jakut. siä- ‘valgyti’) ~ ural. *sēγe ‘valgyti’ (mard. mokš. sevə-, chant. vach. liγ-) ~ ide. *seH- ‘sotus, pasisotinti’ (gr. ἄετας ‘sotinasi’, lie. sotùs Pok. 876) ~ kartv. *ʒeγ-/ʒγ- ‘sotintis’ (gruzinų *ʒeγ-/ʒγ-, čan. ʒγ-).
Šaltinis:: Иллич-Свитыч 1966 (1968), 338

Antraštė:: sótus
Straipsnelis:: Pr. sātuinei (< sātu̯inei? žr. FBR VIII 9) 53,₁₆ ‘sättigst’: lie. sótus, la. sãts ME III 809, go. dat. sōþa ‘Sättigung’, s. air. saīth ‘Sattheit’, lo. satur ‘satt’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 444 t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 299

Antraštė:: sotùs
Reikšmė:: ‘replete’
Straipsnelis:: žr. sotis
Šaltinis:: Szemerényi 1979, 103–107

Antraštė:: sotùs
Reikšmė:: satt, sättigend
Straipsnelis:: žr. sotis
Šaltinis:: Casaretto 2004, 458