Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: spėka, gunkšys, mašna, lūpos, brautis, -jasi, elmėti, inkaras, maguoti, bare, imša, geležūnės, stabaras, snarglys, meknė, šviedrus, žerplėti, sintėti, anta.

Antraštė:

spėkà

Reikšmė:

‘jėga’

Straipsnelis:

Oset. sīxar/sexwar ‘pietūs’. Dūrinys iš si̇̄/se ir xor/xwar. Antroji dalis aiški, – ji kilusi iš s. iranėnų *hvarna ‘maistas; valgis’, žr. xæryn, xor. Problemiška yra pirmoji dalis si̇̄/se. Žodžio pradžios s- gali būti kilęs iš sp-, kaip ir žodžiuose Sīdæmon, syst, syʒ ir kt. Vadinasi, si̇̄/se kildintinas iš *spai- reikšme ‘didelis, gausus’ ir pan. Plg. s. i. sphāyate ‘riebėja’, sphi̇̄ta ‘riebus; gausus’, sphāta- ‘didelis’, lie. spėkà ‘jėga’, het. išpai [116] ‘pasisotina, prisivalgo’. Čia taip pat oset. fsædyn ‘pasisotinti’, q. v. Atstatomas „praosetiniškas“ *spai-hvarna- reiškė ‘didelis (arba gausus) valgymas’; plg. išsireiškimą stur sexwar ‘dideli pietūs’ (ОЭ. I 98).

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ III, 116–117

Antraštė:

spėkà

Reikšmė:

siła, krzepa

Straipsnelis:

žr. ieškoti

Šaltinis:

Smoczyński 2006, 345