Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: spausti.

Rezultatai

Antraštė:: spáusti
Straipsnelis:: spaustan E. 322 ‘Mühlenspindel’, Burda KSB VI 400 ir Pirsonas AM VII 588 tai gretina su lie. spáusti ‘spiest’, gr. σπεύδω ‘spute mich’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 659.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 312

Antraštė:: spáusti
Straipsnelis:: Pelasgų σποδός ‘pelenai, dulkės’. Iš tiesų σποδ(ός) gerai paaiškėja kaip ide. *spud- nulinio *speud- ‘spausti’ laipsnio ekvivalentas, kurį tęsia lie. spáudžiu, spáusti, spaudà, gr. σπούδαξ· ἀλετρίβανος (‘grūstuvas’ : Hes.) ir t. t. Gr. žodžiai σπεύδω bei σπουδή jau turi pasikeitusią reikšmę ‘spausti, skubinti’. Be to, taip pat pasikeitusi reikšmė yra ir lie. spūdinti ‘skubėti, bėgti’ [42], spūdė́ti ‘pavargti’ (‘skubumo bei uolios pastangos idėja esanti artima įtempto spaudimo sąvokai’: Baisacq, Dict. 895). Dėl kitų giminiškų žodžių aš siunčiu į Pokorny Wb. 998 ir toliau, kuriame rekonstruojama ide. *(s)p(h)eu-d-. Aišku, kad σποδ(ός) < ide. *spud- nerodo pagal priebalsių mutaciją pelasgams būdingo ide. *d > *t perėjimo (Le pélasgique 16), – žodis kilo iš pelasgų dialekto, kuris nurodo šios svarbios fonetinės modifikacijos. Užtat žodyje σποδ(ός) < ide. *spud- pirmajame skiemenyje turėjo ide. u pereiti į o: čia yra graikų fonetikos ypatybė (kur *u yra nepakitęs). Galima kelti klausimą, ar σποδός neišsaugojo nulinio laipsnio *spud- genezės pėdsako (plg. taip pat lie. spũdinti ir t. t.). Iš tiesų σποδός turi kirtį skiemenyje, kuris paveldėtas iš to nulinio laipsnio. Gr. turėjo išlaikyti kirčio vietą šiame pasiskolintame žodyje.
Šaltinis:: Windekens 1960b, 42–43

Antraštė:: spáusti
Straipsnelis:: Gr. πυδαρίζω ‘spardyti’ […]. Kaip tai patvirtina daryba su -αρίζω tai ekspresyvus ir populiarus žodis. Etimologija neaiški. Grošelj, Živa Ant. 3, 1953, 205, primena lo. pudet (‘kirtimas’?), gr. σπεύδω (‘spausti’?), lie. spaudžiu, kurie labai abejotini. Senovėje liaudiška etimologija gretino žodį su πούς arba su πυγή, plg. EM 696.
Šaltinis:: Chantraine DEG 3, 951

Antraštė:: spáusti
Straipsnelis:: Gr. σπεύδω, aor. ἔσπευσα fut. σπεύσομαι ‘skubėti, stengtis, dėti pastangas’ […]. Gr. σπεύδω šaknies senumas yra patvirtintas balsių kaita, kurią rodo daiktavardis σπουδή (balsis o graikų diftonguose su u išsaugojamas retai). Tematinis šaknies praes. σπεύδω nerodo jokio balsių kaitos pėdsako. Reikšme ir forma patenkinamas atitikmuo yra lie. spáusti (iš *spáusdti) su išvestiniu praes. spáudžiu, kuris gali remtis ide. *spoude-yō. Atitinkamas veiksmo pavadinimas spaudà f. atliepia σπουδή ‘skubumas, pastanga, uolumas’. Antra vertus, su balsiu ū turime spūdà f. ‘spūstis, spauda, stūmimas’ ir veiksmažodį spūdė́ti ‘būti suspaustam, kankintis’. Kiti sugretinimai – labiau abejotini, žr. Frisk bei Pokorny 998. Dėl armėnų pʿoytʿ, gen. pʿutʿoy, plg. Hiersche, Tenues aspirate 237.
Šaltinis:: Chantraine DEG 4, 1037

Antraštė:: spausti
Straipsnelis:: Ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką ‘spausti’, yra iš labai įvairių šaltinių. Dažniau jie gimin. žodžiams, reiškiantiems ‘maigyti’, ‘traiškyti’, ‘tankus’, ‘plonas’, ‘laužyti’ ir t. t. Lie. spausti gimin. σπεύδω ‘varyti, raginti’.
Šaltinis:: Buck 1949, 576

Antraštė:: spáusti
Straipsnelis:: Arm. pʿoytʿ, gen. pʿutʿoy ‘uolumas, įkarštis’ pʿutʿam, oarų pʿutʿac̣ay ‘skubinuosi’. [Lit.: Hübschmann AG I 501; Walde-Pokorny II 659; Adjarian VI 1286 t. t.]. Šie žodžiai susiję, nepaisant Pedersono (KZ 38, 200) skeptiškumo, su gr. σπεύδω ‘skubu, darbuojuosiu, plušu’, σπoυδή ‘skuba, uolumas, įkarštis’, στουδάζω ‘su įkarščiu, uolumu atlikti’, alb. punë ‘darbas, užsiėmimas’ (iš *spudnā), lie. spáudziu [spáudžiu], spáusti ‘drücken’, spùdinti ‘sich beuten’. […] [342] […] Armėnų žodžio gale garsas greičiausiai kilęs iš žodžio galo varianto ide. -t- [esančio šalia ide. -d-] > armėnų tʿ.
Šaltinis:: Solta 1960, 341–342

Antraštė:: spáusti
Straipsnelis:: Lie. spáusti, spáustas [160], pr. spaustan ‘malūno girnapusės ašis’⁸²[⁸² Šį žodį taip pat galima skaityti spaustan (Mažiulis, op. cit. II, 27, išn. 83), tuo atveju jis būtų identiškas lie. spą́stas, la. spuôsts ‘žabangai, spąstai’, padarytam iš: lie. spę́sti, la. spiêst (plg. toliau). Vadinasi, tada ši lietuvių-prūsų izoglosa išnyktų]. Fraenkel II 862 sg. s. v. spaudà; Trautmann 434; Endzelin 253; Pokorny 998 t. LKŽ XIII 349–353: ėra distribucijos problemų. Ši leksinė grupė lyginama su žodžio pradžioje frikatyvinio netekusiu persų poy ‘skubėjimas’, gr. σπεύδω‘skubėti, stengtis’, σπουδή ‘skubėjimas; pastanga; kruopštumas’, alb. punε ‘darbas; reikalas; užsiėmimas’, ir galimas daiktas su armėnų pʿoitʿ ‘krupštumas’ bei (nors ir iškyla didelių abejonių) galbūt su tokiomis germanų formomis kaip s. v. a. spioz, vok. Spiess ‘medžioklės arba kovos ietis’⁸³ [⁸³ Žr., pvz., F. Kluge, Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache, Berlin 1989²², 687, kur ši galimybė netgi nenurodoma]. Prūsų kalboje ši šaknis yra paliudyta tik vardažodiniame vedinyje, kuris yra identiškas lietuvių kalbos atitikmeniu ir, kaip ir kitais atvejais (dùmšle – dumsle, kaištùvas – cœstue bei rẽplės rãplės – raples) galįs būti poligenezės vaisius, – ypač kad, kaip ir pirmuose dviejuose, net tas pats su lietuvių kalbos žodžiu šaknies balsio atitikmuo. Latvių kalboje, atvirkščiai, šaknis yra visiškai išnykusi, o spáusti tipą atitinkantis žodis yra spiêst, kuris šia reikšme (turint galvoje, kad jis taip pat reiškia ir ‘imti; stengtis; sugriebti, nutverti’) yra latvių kalbos inovacija ir gretintinas su lie. spę́sti, péndėti ‘pūliuoti, gesti; džiovinti’, s. sl. pędĭ ‘delnas; pėda; sprindis’, lo. pendeō, pendō (M.-E. III 1006; 1035 t.; Fraenkel II 865 t., 862). Vadinasi, dabar latvių kalba neteko lietuvių ir prūsų kalbose išlaikytos ide. šaknies.
Šaltinis:: Ademollo Gagliano 1992, 160–161

Antraštė:: spáudžiu
Straipsnelis:: žr. klausti
Šaltinis:: Smoczyński 2001, 159–160

Antraštė:: spáusti
Straipsnelis:: [Šiaurės ide. kalbų nom.-acc. sg. n. galūnė buvo *-o, o ne *-om: sl. -o, ryt. bl. gẽr-a, *šein-a (suom. hein-ä), go. juk (< *-o ar *-om). Tradicinę pr. nom.-acc. sg. n. galūnę -an reikia paaiškinti kaip acc. sg. m. ar f.] Pr. spaustan E322 ‘molspille, mill-spindle, i.e., the iron which sets the upper mill-stone to turning’ veikiausiai yra susijęs su lie. spáusti ‘to squeeze, to press’, gr. speúdō ‘i hasten on, urge on’. Galūnė -an atspindi etimologinę acc. sg. galūnę.
Šaltinis:: Schmalstieg 2004, 273