Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: spjauju.

Antraštė:

spjáuju

Straipsnelis:

Lo. spūtus ‘išspjautas’, pasidarytas iš spuo, galėtų būti siejamas su *(s)pteu̯H-, iš kur išvestas partic. perf. pass. *spuH-tó- > spūtus […]. Tačiau, remiantis skirtingų formų (go. speiwan, lie. spjáuju) onomatopėjiniu pobūdžiu (jos paprastai grupuojamos su tokia antrašte), rekomenduojama žodžiu spuo neoperuoti.

Šaltinis:

García-Ramón 1993 (1994), 53

Antraštė:

spjáuju

Straipsnelis:

Ved. ṣṭ̄́vati ‘spjauha’, ppp ṣṭūta- suprastini kaip ekspresyvūs *spī́u̯h₁-e-ti, *spī́u̯h₁-tó- variantai […] gr. πτῡ́ωremiasi nykstamuoju b. kaitos laipsniu: *spī́u̯h₁-i̯ṓ, lo. spuō arba *spī́uh₁-ṓ, abiem atvejais pagrindas yra šakn.-aoristas. Ppp spūtus paveldėtas iš seno kaip *sp(i̯)uh₁-tó-s; go. speiwan atitinka ṣṭ̄́vati […] lytyse lie. spiáuju, la. spl̡auju, s. sl. pl’ujǫ, s.-kr. plȕj̄m slypintis bl.-sl. praes. kamienas suprastintas arba kaip normalizuotas e-laipsnio *spi̯éuh₁-iō arba kaip o-laipsnio intensyvo *spi̯u-spi̯ou̯h₁-ti (ar pan.) perdirbinys, o senoji nykstamojo b. kaitos laipsnio forma *spi̯uh₁-, žinoma, slypi s. sl. inf. plьvati ir lie. daiktavardyje spiũvis ‘einmaliges Spucken’ (senas šakninis vardažodis?).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 119