Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
stógas
Straipsnelis:
steege E. 235 ‘schewer’ (= ‘Schauer, Schutzdach’), taip Becenbergeris KZ XLIV 330): stogis, s. i. sthagati ‘verhült’, gr. στέγω ‘decke’, στέγη, lie. stógas ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 620 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 316
Antraštė:
stógas
Straipsnelis:
stogis E. 204 ‘Dach’: steege, abstocle, lie. stógas.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 317
Antraštė:
stógas
Straipsnelis:
Rekonstrukcija s. sl. стѣна < *steg-s-nā leidžia šį žodį susieti su ide. šaknimi *(s)teg-/*(s)tog-. Ši šaknis aptinkama daugelyje kalbų: s. i. sthagáyati ‘dengia, slepia, supa’, sthagitas ‘uždaryta (apie duris)’, gr. στέγω ‘dengiu, slepiu’, ‘sulaikau’, ‘ginu’, (σ)τέγος (σ)τέγη ‘stogas’, ‘namas’, lo. tegō ‘dengiu, ginu, gaubiu’, kimr. to (< *togo) ‘stogas’, lie. stė́gu ‘dengiu’, stógas, pr. stogis ‘stogas’, s. sl. стогъ ‘šieno arba duonos stirta’, остегъ ‘drabužis’ ir kt.
Šaltinis:
Откупщиков 1967a, 236
Antraštė:
stógas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą ir, antra, naujus (bendrabaltiškus bei atskiros kalbos) elementus, atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Lie. stógas, la. stâgs, pr. stogis (greta steege ‘pašiūrė’; baltiška ā :ē apofonija) iš *stēgti ‘dengti’(> lie. stiegti) remiasi ide. šaknimi *(s)teg-, plg. s. i. sthágati 3 sg. ‘pridengia, užkloja’, lo. tegō ‘apdengiu, apsiaučiu’ greta toga ‘viršutinis drabužis’ ir tectum ‘stogas’, gr. (σ)τέγος ‘t. p.’, s. sl. stogъ.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 225
Antraštė:
stógas
Straipsnelis:
žr. stiebtis
Šaltinis:
Мельничук 1984 (1986), 138–139
Antraštė:
stógas
Straipsnelis:
Gr. στέγω ‘uždengti, slėpti, globoti’. […] Svarbi žodžio šeima, kuri skirtingai vystėsi daugelyje ide. kalbų ir kuri žodžio pradžioje rodo mobilųjį s. Šakniniam tematiniam praes. στέγω, kuris konkuravo su στεγάζω, ir ypač kitiems kamienams, atliepia s. i. kauzatyvas sthagayati: nepalatalizuotas g sudaro sunkumų ir Kuiper, Festschrift Debrunner mano, kad reikalas liečia substratinį s. i. žodį, tačiau dar žr. Mayrhofer Wb. 3, 523, kuris pasirodo labai netvirtas. Lo. turi, be s žodžio pradžioje, tego, kuriame Ernout-Meillet nori įžvelgti senąjį tematinį praes. Baltų kalbose šakninis balsis ē yra žodyje sti̇́egti. Gr. στέγος ‘stogas’ tiksliai atliepia keltų kalbose, be s žodžio pradžioje, s. air. tech ‘namas’. Užtat στέγη ‘stogas, gelmė’, išskyrus gr. kalbą, tikslaus atitikmens neturi, nors forma tikrai būtų labai sena (pagal Ernout-Meillet, senas šakninis žodis). Šios žodžių šeimos senumą patvirtina ir balsių kaitos turtingumas. Balsį ē turi lo. tēgula, perf. tēxi ir galbūt tēctum ‘stogas’ (tačiau šio žodžio ē gali būti ir dėl fonetinio pailginimo, plg. āctus, o senojo trumpojo e naudai gr. ἄστεκτος), balsį o – lo. toga, kuris kilo iš ide. Germ. kalbų, pvz., s. v. a. dah n., vok. Dach ‘stogas’ (ide. *togom, balsis o) su daiktavardiniu veiksmažodžiu s. v. a. decchen, vok. decken ‘dengti’, baltų kalbose, lie. stógas m. (ide. *stōgo-) atliepia su ilgu balsiu praes. sti̇́egti.
Šaltinis:
Chantraine DEG 4, 1046
Antraštė:
stogas
Straipsnelis:
Ide. kalbose daugiausia žodžių, žyminčių sąvoką ‘stogas’, etimologiškai rišasi su žodžiu ‘dengti’, tačiau kai kada jie siejami ir su medžiagos, iš kurios daromas stogas, pavadinimu. Lie. stogas, pr. stogis, gr. στέγος, τέγος, lo. tēctum, s. air. tuige, s. v. a. dah ir t. t., visi < ide. *(s)teg- ‘dengti’, matomas s. i. sthag-, gr. στέγω, lo. tegere ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949, 473
Antraštė:
stóg-
Straipsnelis:
žr. stoginė
Šaltinis:
Schall 1966, 30
Antraštė:
stógas
Straipsnelis:
Lie. stógas, pr. stogis ‘stogas’, gr. στέγω ‘dangtis’, τέγος ‘stogas’, lo. toga.
Šaltinis:
Derksen 2002, 9
Antraštė:
stógas
Reikšmė:
крыша
Straipsnelis:
Fonetiškai tikslias izoglosas būtina skirti nuo izoglosų, turinčių skirtingų nukrypimų nuo normų. Pavyzdžiui, lie. stógas ‘крыша’ – s. ru. стогъ arba lo. secō – s. ru. сѣкѹ turi skirtingos kiekybės šaknies balsius.
Šaltinis:
Откупщиков 1972, 121

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas