Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: strėnos, gaižti, kiužti, miežis, gegulė, marėti, žugara, gašyti, dervė, našta, laumė, bernadynas, gykaruoti, marmalas, klastas, kurpius, jausmas, vaseris, pelenas, guzikas, tvankas, aniolas, gamulys, delgena, sargas, saitai, tvanka, godyti, kuodas, spelti, budnus, sarpus, glitus, tinti, liki.

Antraštė:

strė́nos

Straipsnelis:

strannay (Becenbergerio BB XXIII 303 nuomone čia dviskaita) – taip turbūt, Paulio KSB VII 176 nuomone, taisytinas straunay E. 136 ‘Lenden, kulšys’: lie. strė́nos ‘t. p.’, apie tai žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 705.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 317

Antraštė:

strė́nos

Straipsnelis:

Literatūrinė lie. lytis strė́nos iš tikrųjų yra forma su epentetiniu t. Ši forma turėtų būti kilusi ne iš vakarų aukštaičių tarmės, nes joje grupė s+r neišplečiama įstatomuoju t (plg. Zinkevičius, 1966, 193). Strė́nos statytinos į vieną gretą su aštrùs (anksčiau ãštras < s. ãšras, trm. ašrùs), strovùs (apie vandenį) (greta srovė) ir kt. [Straipsnyje kalbama apie prūsų grafemiką].

Šaltinis:

Смочиньский 1987 (1989), 26

Antraštė:

strė́nos

Straipsnelis:

Lie. strė́nos, pr. straunay (*strannay) ‘klubai’⁸⁴ [⁸⁴ Skirtingai nuo kitų tyrinėtojų, Smoczýski (Tbk. 108 cit.) siūlo šį žodį skaityti straynna, iš hipotetiško diftongoido (ipotizzando un dittongamento) *ē]. Fraenkel II 921 s.v. strė́na; Trautmann 439; Endzelin 257; Pokorny 1002. LKŽ XIII 951 t.: ėra distribucijos problemų. Galbūt šis žodis gretintinas su av. rāna- ‘išorinė šlaunies dalis, šlaunis’, tuo metu, kai latvių kalboje yra visiškai išnykęs, nes striênas ‘klubai’ (M. E. III 1093) yra žemaitiškas skolinys. Šiame areale lie. strė́nos atitikmuo yra la. krusts, dažniausiai (per lo più) krusti⁸⁵ [⁸⁵ Žr. B.-S. s. v. strė́nos ir B.-K. s. v. kristi (latvių kalbai taip pat LLVV, IV, 452). Vienodas kūno dalių nuo liemens iki kelio (plg., beje, žodį strė́na, -os bei LKŽ ir taip pat N. S. B. S. [IV 116 t.] ir Kurschat [III 2270]) terminijos nestabilumas ir nepakankamas apibrėžtumas remiasi tam tikru suderinimu, nesigilinsime į klausimus, kurių šiame židinyje negalime nepaisyti], slavizmas, sukryžmintas su lo. crux (M.-E. II 289 t.). Iš tikrųjų šis žodis reiškia ‘kryžius’, bet taip pat yra gavęs ir antrinę aptariamą anatominę reikšmę, kaip lie. krỹžius (Fraenkel I, 300 t.; LKŽ VI, 672 t.), kuris irgi yra slavizmas ir taip pat gali būti žodžio strė́nos sinonimas (plg. taip pat, be to, vok. Kreuz)⁸⁶ [⁸⁶ Žr. Lyberio žodyne, s. v. strė́nos]. Vadinasi, dabar latvių kalba neteko, galbūt, pirminio baltų epochos žodžio, išlaikyto lietuvių ir prūsų kalbose.

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 162