Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
strėnos
.
Rezultatai
Antraštė:
strė́nos
Straipsnelis:
strannay
(Becenbergerio BB XXIII 303 nuomone čia dviskaita) – taip turbūt, Paulio KSB VII 176 nuomone, taisytinas
straunay
E. 136 ‘Lenden, kulšys’: lie.
strė́nos
‘t. p.’, apie tai žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 705.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 317
Antraštė:
strė́nos
Straipsnelis:
Literatūrinė lie. lytis
strė́nos
iš tikrųjų yra forma su epentetiniu
t
. Ši forma turėtų būti kilusi ne iš vakarų aukštaičių tarmės, nes joje grupė
s+r
neišplečiama įstatomuoju
t
(plg. Zinkevičius, 1966, 193).
Strė́nos
statytinos į vieną gretą su
aštrùs
(anksčiau
ãštras
< s.
ãšras
, trm.
ašrùs
),
strovùs
(apie vandenį) (greta
srovė
) ir kt. [Straipsnyje kalbama apie prūsų grafemiką].
Šaltinis:
Смочиньский 1987 (1989)
, 26
Antraštė:
strė́nos
Straipsnelis:
Lie.
strė́nos
, pr.
straunay
(*
strannay
) ‘klubai’⁸⁴ [⁸⁴ Skirtingai nuo kitų tyrinėtojų, Smoczýski (Tbk. 108 cit.) siūlo šį žodį skaityti
straynna
, iš hipotetiško diftongoido (ipotizzando un dittongamento) *
ē
]. Fraenkel II 921 s.v.
strė́na
; Trautmann 439; Endzelin 257; Pokorny 1002. LKŽ XIII 951 t.: ėra distribucijos problemų. Galbūt šis žodis gretintinas su av.
rāna-
‘išorinė šlaunies dalis, šlaunis’, tuo metu, kai latvių kalboje yra visiškai išnykęs, nes
striênas
‘klubai’ (M. E. III 1093) yra žemaitiškas skolinys. Šiame areale lie.
strė́nos
atitikmuo yra la.
krusts
, dažniausiai (per lo più)
krusti
⁸⁵ [⁸⁵ Žr. B.-S. s. v.
strė́nos
ir B.-K. s. v.
kristi
(latvių kalbai taip pat LLVV, IV, 452). Vienodas kūno dalių nuo liemens iki kelio (plg., beje, žodį
strė́na
,
-os
bei LKŽ ir taip pat N. S. B. S. [IV 116 t.] ir Kurschat [III 2270]) terminijos nestabilumas ir nepakankamas apibrėžtumas remiasi tam tikru suderinimu, nesigilinsime į klausimus, kurių šiame židinyje negalime nepaisyti], slavizmas, sukryžmintas su lo.
crux
(M.-E. II 289 t.). Iš tikrųjų šis žodis reiškia ‘kryžius’, bet taip pat yra gavęs ir antrinę aptariamą anatominę reikšmę, kaip lie.
krỹžius
(Fraenkel I, 300 t.; LKŽ VI, 672 t.), kuris irgi yra slavizmas ir taip pat gali būti žodžio
strė́nos
sinonimas (plg. taip pat, be to, vok.
Kreuz
)⁸⁶ [⁸⁶ Žr. Lyberio žodyne, s. v.
strė́nos
]. Vadinasi, dabar latvių kalba neteko, galbūt, pirminio baltų epochos žodžio, išlaikyto lietuvių ir prūsų kalbose.
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1992
, 162
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas