Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: strigti, tūla, latožis, įžulus, misti, liūderis, ažgys, daug.

Antraštė:

stri̇̀gti

Straipsnelis:

III 105₁₂ pr. strigli(n) acc. sg. ‘dagys, Distel’. Derivatas su -l-, etimologinė reikšmė ‘augalas, įsingantis į kūną’ iš veiksmažodžio tipo lie. s(t)ringù, s(t)ri̇̀gti ‘įsmigti’.

Šaltinis:

Смочиньский 1987 (1989), 27

Antraštė:

stri̇̀gti

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elemenyus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] Stringō ‘slypiu’: lie. stringù, le. zastrząć, ustrzągł siejami su germ. (norv. strika ‘einhalten’) ir su lo. strigāre ‘įsmigti’. Vadinasi, turi paveldėtą šaknį. Praes. forma su nosiniu infiksu yra suprantama tik baltų kalbose, tačiau visiškai išskirtinė – slavų kalbose. Todėl sunku daryti išvadą, ar turime reikalą su nepriklausomai padarytomis formomis, ar tai iš tikrųjų yra bendra baltų-slavų forma. Tarp kitko reikia pažymėti, kad į le. ustrząć iki šiol, aptariant infiksinę praes. formą, nebuvo atsižvelgta. (Pvz., Stangas p. 53 ir toliau [Verbum] išvardija tik: sędǫ, lęgǫ, będǫ, -ręštǫ ir grędǫ, tręsǫ). Antra, lo. stringō formaliai taip pat atitinka baltų-slavų *stringō. Kartu su daiktavardžiu striga ‘rievė, eilė’ siejasi sl. strigǫ ‘kerpu’ (ME).

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 253

Antraštė:

stri̇̀gti

Straipsnelis:

Pr. strigli 65,₃₀ ‘Distel’: lie. stri̇̀gti ‘втыкаться, вонзаться’ (tai mini Mikuckis Извест. III 367), straigýti ‘hineinstossen’, la. strigt ir kt. žr. ME s. v. strigt; apie ryšį su lie. įstri̇̀gti mãno ir Becenbergeris KZ XLIV 330. Kitaip (: s. sl. стригѫ ‘schere’, s. ang. strīcan ‘streichen’ ir kt.) Trautmanas BSl. Wrtb. 289.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 317

Antraštė:

stri̇̀gti

Straipsnelis:

Nenusakomąjį, nežymimąjį (unbestimmbaren) veliarinį resp. laringalą turi šie žodžiai [192], kurie, vadinasi, gali būti turėję labioveliarinį resp. /h₃/: agnà ‘Energie’, *ćálnā ‘šerkšnas’ (lie. šalnà, la. sal̂na), pr. laygnan ‘skruostas’, sl. *lǫ, la. staigns ‘pelkėtas, klampus’ (la. stigt, stiegu ‘įklimpti’, plg. -n- nykstamojo balsių kaitos laipsnio lytyje la. stigns ‘pelkėtas, klampus’; tuomet šaknis *stei̯gʷʰ-?), stra(i)gna- ‘klampus’ (la. stragnis, stragna ‘pelkė’, la. stragns ‘pelkėtas, klampus, stragnis ‘pelkė’, plg. lie. stri̇̀ ‘steckenbleiben’; senoji šaknis *stri̯egʷʰ-?).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 192–193