Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
suvalyti
.
Rezultatai
Antraštė:
su-valýti
Reikšmė:
nuimti (javus)
Straipsnelis:
Toch. A
wälts
, B
yaltse
‘tūkstantis’ su formomis: A instr. pl.
wältsantyo
ir
wältsantuyo
, B pl.
yältsenma
‘tūkstančiai’. Meillet, MSL 17 (1911–1912) 292, turėjo pagrindo šį skaitvardį sugretinti su s. sl.
velьjь
,
velikъ
‘didelis’, taigi ‘tūkstantis’ < ‘didelis skaičius’. Taip pat žr. s. sl. bei r.
velьmí
‘daug, labai’, r.
válom
‘masiškai’ ir t. t. Šie žodžiai susisieja su ide. *
u̯el-
‘spausti’: gr. εἰλέω < *ϝελνεω bei εἴλω < *ϝελ-νω ‘spausti, atstumti’, ἅλις < *ϝαλις ‘masiškai, pakankamai’, γάλι·ἱκανόν (Hes.), lie.
su-valýti
‘nuimti (javus)’ ir taip pat su toch. žodžiais: A *
walts-
, B
wālts-
‘smulkinti, traiškyti’; B
olaṅk
‘gana, pakankamai, labai’, AB
wlāw-
‘susilaikyti, susivaldyti’, A
wäl
, B
walo
‘karalius’, B
walantsaṃ
(pl.) ‘sujungimai, užkimšimai’. Toch. A
wälts
, B
yaltse
reikia kildinti iš ide. formos *
u̯el-ti̯o-
(be abejonės n. *
u̯el-ti̯o-m
, kurio
-ts-
taip pat turi vardažodinės kilmės A *
wälts-
, B
wālts-
‘smulkinti, trupinti’ < ‘spausti’ veiksmažodis (plg. A
waltsurā
, B
aultsorsa
‘trumpai’, B
aultsu
‘sugrupuotas, reziumuotas’). Šią A
wälts
, B
yaltse
interpretaciją taip pat paremia pačių toch. leksiniai duomenys, ir įpareigota atmesti visus kitus aiškinimus: lyginimą su gr. χίλιοι (Sieg-Siegling, SPAW 1908, 927); gretinimą su lo.
valēre
‘būti stipriam’ (Smith, Tocharisch (1910) 19); gretinimą su s. isl.
veldi
‘jėga, galia’ (Pedersen, Groupement (1925) 25), lie.
veldė́ti
, go.
waldan
‘valdyti’ (Krause, Tocharisch (1055) 10), kurį aš pats neteisingai gyniau žurnale Orbis 10 (1961) 381 ir toliau.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 555
Antraštė:
su-valýti
Reikšmė:
nuimti (javus)
Straipsnelis:
Toch. A
wäl
, B
walo
‘karalius’ su formomis: acc. sg. AB
lānt
, B
lānte
, nom. pl. A
lāñc
,
lāñç
,
lāṃç
,
lāç
, B
lāñc
, dūriniai A
wlā(ṃ)ñkät
, B
ylaiñäkte
‘dievas Indra’ < ‘karalius-dievas’, adj. der. A
lāñci
, B
lantuññe
‘karališkas’, subst. der. A
lāntune
, B
lantuññe
‘karališkas titulas’, A
lānts
, B
lāntsa
‘karalienė’. Toch. viduje A
wäl
, B
walo
negalima atskirti nuo AB
wlāw-
‘susitaikyti, valdytis’, kuris su A *
walts-
, B
wālts-
, *
wälts-
‘smulkinti, trupinti’ < ‘spausti’ ir su A
wälts
, B
yaltse
‘tūkstantis’ < ‘didelis skaičius’ susisieja su ide. *
u̯el-
‘spausti’, su gr. εἰλέω < *ϝελνεω bei εἴλω < *ϝελ-νω ‘spausti, atstumti’, ἅλις < *ϝαλις ‘masiškai, pakankamai’, lie.
su-valýti
‘nuvalyi, nuimti (javus)’, s. sl.
velьjь
,
velikъ
‘didelis’ ir t. t. Kaip ir AB
wlāw-
reikšmė ‘susitaikyti, valdytis’, taip ir A
wäl
, B
walo
reikšmė ‘karalius’ = ‘tas kuris valdo’ remiasi ideja ‘koncentracija’ < ‘spaudimas’. Toch. A
wäl
, B
walo
< ide, *
u̯ₑ̄nt
(dalyvinė daryba), o AB
lānt(-)
< ide. *
u̯lōnt(-)
. B žodyje
ylai
, kurį randame
ylai-ñä-kte
= A
vlā(ṃ)ñkät
(pastarasis < *
wlāntñkät
, supaprastinamas; *
wlānt-
< *
u̯ₑ̄nt
) yra ide. *
u̯el-
pėdsakas. Acc. sg. AB
lānt
< ide. *
u̯lōnt-m̥
; gen. sg. A
lānt
, B
lānte
< ide. *
u̯lōnt-os
; nom. pl. A
lāñc
ir t. t. bei B
lāñc
< ide. *
u̯lōnt-es
. Tuo tarpu kai A
lāñci
suponuoja ide. *
u̯lōntii̯o-
, tai A
lānts
, B
lāntsa
reprezentuoja ide. *
u̯lōnti̯ā/ə₁
. Dėl daugumos šių formų aiškinimo plg. Van Windekens, Orbis 13 (1964) ir toliau, 15 (1966) 434, išnaša 1 bei 16 (1967) 474, kur aptariamas žodis buvo išnagrinėtas kita etimologine perspektyva. Reikia pažymėti, kad jau Meillet, Idg. Jahrb. I (1914) 18 A
wäl
, B
walo
susiejo su ide. *
u̯el-
‘spausti’, tačiau nurodant sąvoką ‘didelis’, kurią randame s. sl.
velьjь
. Atmestini kiti aiškinimai: giminystė su lo.
valēre
‘būti stipriam’ (Smith, Tocharisch (1910) 19 ir daugelis kitų lingvistų, apie kuriuos Krause, Gedenkschrift Kretschmer I (1956) 197) bei taip pat šis su (frigų) βαλήν ‘karalius’ (Feist, Kultur (1913) 121); aiškinimas kildinant iš ide. *
u̯el-
‘norėti, sutikti’ (Van Windekens, Orbis 13 (1964) 288 ir toliau, ir t. t.).
Šaltinis:
Windekens 1976
, 554
Antraštė:
su-valýti
Reikšmė:
nuimti javus
Straipsnelis:
Toch.
walantsaṃ
nom. pl. ‘sujungimai, užkimšimai’. Ši forma turi senąjį part. praes. act. antriniu būdu išplėstą *
-i̯-
*
wāläntry
(dėl šio antrinio išplėtimo plg. Van Windekens, Orbis 16 (1967) 471 ir toliau) ir kurį reikia kildinti iš v. *
wāl-
‘kliudyti, daryti kliūčių’. Šis veiksmažodis susisieja su ide. *
u̯el-
‘spausti’, su gr. εἰλέω < *ϝελ-νεω bei εἴλω < *ϝελ-νω ‘spausti, atstumti’, lie.
su-valýti
‘nuimti (javus)’ ir taip pat su toch. A *
wälts-
, B
wālts-
,
wälts-
‘smulkinti, traiškyti’ < ‘spausti’. Reikšmė randama A
waltsurā
, B
aultsorsa
‘trumpai’, B
altsu
‘sugrupuotas, reziumuotas’; taip pat žr. toch. A
wälts
, B
yaltse
‘tūkstantis’ ir B
olaṅk
‘gana; pakankamai, labai’. Dėl B *
wāl-
,
walantsaṃ
, kurio *
wāl-
< ide. *
u̯ōl-
(tas pats vokalizmas kaip ir B
wālts-
) reikšmės, plg. ypač lakoniečių βήλημα (= ϝήλημα)·κώλυμα, φράγμα ἐν ποταμῷ(Hes.), mes. ἤλημα greta minėtų εἰλέω. Taip pat žr. AB
wlāw-
‘susilaikyti, valdytis’, A
wäl-
ir B
walo
‘karalius’.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 542
Antraštė:
su-valýti
Reikšmė:
nuimti javus
Straipsnelis:
Toch. A *
walts-
, B
wālts-
,
wälts-
‘smulkinti, trupinti’ su A subst. der. perl. sg.
waltsurā
,
woltsurā-kk
‘trumpai’, B adj. v. I
waltsanalle
, opt. act.
wāltsoy
, praet. act.
wāltsa
, part. praet.
wawāltsau
,
aultsu
‘sugrupuotas, reziumuotas’, subst. der. perl. sg.
aultsorsa
‘trumpai’. Šis veiksmažodis susisieja su ide. *
u̯el-
‘spausti’. Šią šaknį turi gr. εἰλέω [542] < *ϝελ-νεω bei εἴλω < *ϝελ-νω ‘spausti, atstumti’, ἅλις < *
ϝαλις
‘masiškai, pakankamai’, lie.
su-valýti
‘nuimti (javus)’, s. sl.
velьjь
,
velikъ
‘didelis’ bei taip pat toch. A
wälts
, B
yaltse
‘tūkstantis’ (< ‘didelis skaičius’) ir B
olaṅk
‘gana, pakankamai, labai’. Be to, vardažodinės kilmės veiksmažodyje A *
wälts-
, B
wālts-
,
wälts-
-ts-
< *
-ti̯o-
. Tuo tarpu kai A *
wal(ts)-
reprezentuoja ide. *
u̯ol-
(ar *
u̯el-
?), tai B
wāl(ts)-
pasidaro aiškus tik kildinant iš ide. *
u̯ol-
, o B *
wäl(ts)-
kildinant iš ide. *
u̯l̥-
. B *
wälts-
turi būti rekonstruojamas pagal B
aultsu
bei
aultsorsa
:
aul-
< intensyvinis priešdėlis *
ā-
+ *
wäl-
(Van Windekens, Orbis 17 (1968) 434). Taip pat pabrėžiu, kad A žodyje
woltsurā-kk-
greta
waltsurā
pirmojo skiemens
o
turėjo įtakos antrojo skiemens
u
po
a
(šiam aiškinimui pirmenybė atiduodama Th.-Kr., Elem. II (1964) 251:
wol-
< *
wa-ul-
, reduplikuota forma). Šį aiškinimą, kildindamas iš ide. *
u̯el-
‘spausti ir t. t.’, aš išdėsčiau savo Lexique (1941) 150 ir toliau.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 542–543
Antraštė:
su-valýti
Reikšmė:
nuimti (javus)
Straipsnelis:
Toch. AB
wlāw-
‘susitaikyti, tvardytis’ su formomis: A veiksm. daikt.
wlāwlune
, B conj. med.
wlāwatär
, opt. med.
wlāwoymar
, praet. med.
wlawātai
, priv.
awlawatte
. Kadangi šis veiksmažodis yra tochariškas s. i.
samādhā
,
samyam-
vertimas, tai atitinkamai reikia kildinti iš sąvokos ‘sukaupimas’ (Sieg-Siegling, Toch. Sprachreste. Sprache B, I, 1949, 174 (dalis Úbersetzung und Glossar) verčiama ‘sammeln, beherrschen, zügeln’). Taigi galvojama apie toch. A *
walts-
, B
wālts-
, *
wälts-
‘smulkinti, trupinti’ < ‘spausti’ ir apie toch. A
wälts
, B
yaltse
‘tūkstantis’ < ‘didelis skaičius’, kurie susisieja su ide. *
u̯el-
‘spausti’: gr. εἰλέω < *ϝελνεω ir εἴλω < *ϝελ-νω ‘spausti, atstumti’, ἅλις < *ϝαλις ‘masiškai, pakankamai’, lie.
su-valýti
‘nuimti (javus)’, s. sl.
velьjь
,
velikъ
‘didelis’. Taigi AB
wlāw-
sąvoka ‘susikaupimas’ išsirutuliojo iš sąvokos ‘spaudimas’. Be to, žr. A
waltsurā
, B
aultsorsa
‘trumpai’, B
aultsu
‘sugrupuotas, reziumuotas’ padaryti iš A *
walts-
, B
wālts-
, *
wälts-
veiksmažodžių. AB
wlāw-
yra senoji vardažodinė forma *
wlā-
< ide. *
u̯ₑ̄
‘spaudimas’, kuris antriniu būdu išplėstas
-w-
, kuris būdingas daugeliui kitų toch. veiksmažodžių ir kuris taip pat yra vardažodinės kilmės. Ryšys su A *
wälts-
, B
wālts-
ir t. t. bei su A
wälts
, B
yaltse
neleidžia priimti gretinimo su s. air. [576]
flaith
‘viešpatavimas’ (Pedersen, Tocharisch (1941) 202, išnaša 1), kuris giminiškas su lo.
valēre
ir t. t. Taip pat atmestinas Lidén, Aufsätze … Kuhn (1916) 145 ir toliau (< ide. *
u̯el-
‘sukti’) aiškinimas, kuris pagrįstas klaidingu Lévi (‘nusisukti’) vertimu.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 576–577
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas