Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: svarus, kimenai, merdėti, gašnus, griežtis, skrubti, dragma, suitis, griovys, mulvinti, indas, blandas, to, tamsus, siuolas, suga, palatam, sėdėti, gelti, viešas, manimi, bardakšoti, kanduolas, skiautas, kilbūnas, laitotis, briesma, kaukolė, gerklis, įkurtuvės, triušis, brydis, kekčioti, kadaras, ketvirtainė, skersti, dalgis, murti, drignus, tipenti, skepetas, mašastas, atstolus, grumoti, meldai, rusvelkis, gožtautas.

Antraštė:

svarùs

Straipsnelis:

[Išskirtinės het.-lie. leksinės izoglosos (u- kam. vediniai, pamatuoti v.):] Lie. svarùs 'sunkus, daug sveriantis, heavy' remiasi v. sver̃ti 'svorį matuoti svarstyklėmis' ir atitinka het. šuwaru- 'sunkus, svarus, weighty, stiprus, tvirtas galingas, mighty', priev. n. šuwaru 'stipriai, galingai, labai'; het. kalboje neaptikta jokio pamatinio v. pėdsako⁵ [⁵ Dėl šitokio šuweru- aiškinimo, žr. mano pastabas in Bibliotheca Orientalis 36 (1979), 57, o smulkesnį dėstymą Journal of A. Oriental Society (in press)].

Šaltinis:

Puhvel 1982, 181

Antraštė:

švarùs

Straipsnelis:

F. Sławskio redaguotame (Słownik prasłowiański. T II. Pod. red. F. Sławskiego. Wroclaw, 1976 299) žodyne pateikta s.-kr. trm. (išeivių Čekoslovakijoje) znešvárit ‘užteršti’, matyt, paskolinta iš leksikos lizdo, kuriam priklauso slovk. švárny, č. švarný ‘švarus’, trm. ošvářit ‘nuvalyti’, le. szwarny. Šie sl. žodžiai, atrodytų, siejasi su lie. švarùs ir neturi nieko bendra, kaip ir s.-kr. trm. lytis, su ‘Praslavų žodyno’ leksikos lizdu, kurios antraštinis žodis yra čvariti ‘plepėti, burti, kerėti’.

Šaltinis:

Трубачев 1976 (1978), 164

Antraštė:

švarus

Straipsnelis:

Ide. k. dauguma žodžių, reišk. ‘švarus’, susiję su sąv. ‘grynas, nesumaišytas’. Lie. švarus ir v. švarinti etimologija neaiški.

Šaltinis:

Buck 1949, 1080

Antraštė:

svarùs

Straipsnelis:

žr. platùs

Šaltinis:

Hamp 1994a, 50

Antraštė:

svarùs

Straipsnelis:

[Aptariama medžiaga, rodanti baltų ir slavų skolinimąsi iš nepaliudytos „temematų“ kalbos, kaip pasiūlė G. Holzer, Entlehnungen aus einer bisher unbekannten indogermanischen Sprache im Urslavischen und Urbaltischen, Viena: Akademie der Wissenschaften, 1989.] Sl. sverěpъ ‘ungezähmt’ < *k̑wer- < *g̑hwēr-, gr. thḗr ‘wildes Tier’, lo. ferus, lie. žvėrìs, s. sl. zvěrь. Ši etimologija yra geresnė negu sieti su lie. svarùs ‘schwer’, lo. sērius, sevērus.

Šaltinis:

Kortlandt 2004, 254