Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tėvas.

Antraštė:

tę́vas

Straipsnelis:

*tenu̯ 'tęvas': [Kuryłowicz, Jerzy. 1968. Indogermanische Grammatik, Band II: Akzent. Ablant. Heidelberg. p. 216, taip pat Kurylowicz J. 1956. L’apophonie en indo-européen. Wrocław. p. 124]. Struktūra //tenh₂-eu̯// sudaro Pokorno tenu-s, tₑnu-s pamatą (IEW 1069), plg. pirmiausia gr. τανυ- (dūrinio I sandas): ταναόςir lie. tę́vas, lie. tiêvs, kurie turbūt pratęsia *tn̥h₂-u- (išlyginamoji forma iš silpn. linksnio, Gsg. *tn̥h₂-éu̯-s) resp. *tenə₂-uó-s (graikų k. su asimiliacija). Priešingai, lauktasis nykstam. laipsnis *tnuh₂- yra labiausiai (su Kurył) įrodomas lytimi s. air. thúth 'pavyduliavimas'. Šis turi trumpesnę formą tnú reikšmėmis 'ugnis, pastangos, pavydas', kurias galima kildinti iš sąvokos 'įtampa', plg. Bachellery & Lambert veikale Vendryes 1978: T – 80 t. šsami analizė atrodo negalima.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 101

Antraštė:

tėvas

Straipsnelis:

Lie. tėvas, tėtis, la. tēvs, teta, pr. taws, s. sl. otĭcĭ, het. attas, s. i. tata- 'senas vyras; tėvas', gr. τάτα, τέττα, ἄττα 't. p.', lo. tata 't. p.' ir t. t. Visi šie žodžiai yra atta, tata, dada tipo t. y. kilę iš vaikiškų žodžių atta, tata ir t. t.

Šaltinis:

Antraštė:

tėvas

Straipsnelis:

Manyta, kad prolytė *pəHter pirmiausia – dažniausiai – kaip pəHter- su anaptyktiniu balsiu prieš *H realizuota tapo iškritus 'laringalui' eilės tvarka *[eH] atsirado formos s. i. pitar-, gr. πατήρ ir t. t. Jei formos (p)tā, ptarəm, fəδ̄i ir t. t.; kaip ir bl.-sl. *pter- s. bažn. lytyje stryi 'oncle paternel’, lie. tė́vas ir t. t. (plg. Vaillant. Grammaire comparée des langues slaves I, p. 82) š ide. *[pHter-] be atitinkamos anaptiktinės balsių raidos kildinamos, tada aspiracijos nebuvimą iranėnų formose (ptā ir t. t.) galima aiškinti analogija. […]

Šaltinis:

Lindeman 1972, 311

Antraštė:

tė́vas

Straipsnelis:

[Jeigu beveik visos ide. kalbos (ypač periferinės) pažįsta tam tikrą žodį, kuris tačiau atskiroje šios šeimos kalboje nefiksuojamas, tai šis nesutapimas reikalingas paaiškinimo. Detalus tyrimas įgalins ankščiau ar vėliau minėtą žodį aptikti:] Aišku, ankščiau suminėti dalykai nereiškia, kad minėtas žodis be abejonės bus surastas. Labiausiai tikėtina, jog toks atskiroje kalboje esą nefiksuojamas žodis slypės kokiame nors neįprastame ar nenumatytame vedinyje. Čia geriausiai tinka pasigauti ide. žodžio, reiškiančio 'tėvas'. Teigiama, kad bl. nepažinę ide. *pətēr, nes bl. kalbos verčiasi savuoju tė́vas (Pvz.: Trubačev, Leksikografičeskij slovnik 6, 1963, 12). Tas pat pasakytina ir apie sl. kalbas, kurios vartoja negiminišką otьcъ. Prisiminus lingvistinę geografiją [282] (ide. *pətēr fiksuojamas germ., bl., kelt., it., gr., arm., arijų kalbose), neįtikėtina, kad sl. ir bl. kalbose nebūtų gyvavęs ide. *pətēr. Mes galime postuluoti, jog ide. *pətēr tam tikrą laiko tarpą bus buvęs pažįstamas ir bl. ir sl. kalboms. Nieko stebėtino, kad vieni ide. *pətēr įžvelgia slypint lie. tėvas < *ptē-vas, kurio *ptē- yra ar gali būti *pətēr variantas. Sl. stryj 'tėvo dėdė' < *ptr- (> *ttr- > str-), plg. Mikola: IF 23, 1909, 124; Vey: BSL 32, 1931, 65/66; Vaillant: Gram. comp. I 82 (ir kt.).

Šaltinis:

Szemerényi 1967, 282–283

Antraštė:

tėvas

Straipsnelis:

Indoeuropietiškuosius tėvo pavad. reprezentuoja s. i. pitar-, gr. πατήρ, lo. pater, go. fadar, s. air. athir, toch. A pācar, B pācer, arm. hayr. Atrodytų, kad baltai, slavai ir anatolai šio ž. neturi, plg. lie. tėvas, s. sl. otьcъ, het. attas. Bet, turint galvoje, kad 1) rytuose ide. *pətēr neteko r, plg. s. i. pitā, iran. pitā (taigi ryt. ide. buvo *pətē); 2) O Avestoje šalia pitā yra ptā, tagi buvo variantas *ptē, galima manyti, kad šie faktai nušviečia ir lietuviškąją formą: tē žodyje tėvas atspindi paveldėtinį ide. *ptē (pradinis pt- suprastintas į t-. Skiemuo -vas yra arba kitas žodis, arba kontaminacijos su kitu to paties semant. lanko žodžiu produktas (pvz. *awos…).

Šaltinis:

Szemerényi 1977, 6–7

Antraštė:

tė́vas

Straipsnelis:

thewis E. 176 'vetter' (= tėvo brolis): lie. tė́vas, apie tai ME s. v. tȩ̃vs su liter.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 326

Antraštė:

tė́vas

Straipsnelis:

E III 2917tāwan acc. sg. 'tėvas', skaityk [t’æ:van]. Šis užrašymas perteikia etimologinį *t᾽:van, su /e:/, paliudytą ne tik atitikmenų – lie. tė́vas, la. tę̂os, bet ir prūsų derivatų – tokių, kaip tikrinis vardas Tewiko/Thewico/Tewike (šalia Tawik-in 1348, plg. Trautmann APN 105, 104) ir E 176 thewis 'vetter', t. y. 'tėvo brolis'.

Šaltinis:

Смочиньский 1987 (1989), 16

Antraštė:

tė́vas

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma atitinkančias giminiškų kalbų pavyzdžius] ir, antra, naujus elementus [t. y. bl.-sl. naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Tėvas. Ide. pavadinimas *pətēr baltų kalbose pakeistas tikru naujadaru: lie. tė́vas, la. tẽvs, pr. tāws, taw(a)s, towis (su ē – thewis 'giminaitis'). Tai -u̯o- priesagos vedinys iš tokio tipo familiarių žodžių kaip lie. tė̃tė, tė̃tis, la. tēte 'tėtis', pr. thetis 'senelis'.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 228

Antraštė:

tė́vas

Straipsnelis:

Meillet [MSL 1911/12 17 60 t.] norėtų nom. sg. g.-av. (p)tā < idg. *ptē(r) gretinti su lie. tė́-vas. Lie. tė́vas (pr. tāws, towis 'tėvas', thewis 'pusbrolis') drauge su tė́tis (pr. thetis 'senelis') vis dėlto turbūt yra pirminis vaikų kalbos žodis. [Fraenkel 1085], iš dalies indogermaniškas, iš dalies baltiškas.

Šaltinis:

Schmidt 1973, 71

Antraštė:

tę́vas

Straipsnelis:

[Straipsnyje pagrindžiamas s. i. uttāná-, av. ustāna- ‘ištiestas aukštyn (stretched out upwards)’ kildinimas iš *(ud-)tn̥H-nó-]. Baltų būdvardžių kirčiavimas taip pat suponuoja (48) laringalą, lie. tę́vas, la. tiêvs < *tenHno-.

Šaltinis:

Beekes 1985, 47

Antraštė:

tė́vas

Straipsnelis:

Jotvingių tewʃ ‘tėvas’, plg. lie. tė́vas, la. tẽvs, bet pr. towis, acc. sg. tāwan.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 80

Antraštė:

tęvas

Straipsnelis:

žr. duona

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 321

Antraštė:

tę́vas

Reikšmė:

‘laibas, plonas’

Straipsnelis:

[Aptariama lie. k. būdvardžių su priesaga *-u̯o- raida]. Lie. tę́vas, viena vertus, tiksliai atitinka la. tiêvs ‘laibas, plonas’, yra susijęs su kornų tanow ‘plonas, laibas, švelnus’, gr. τανα(ϝ)óς ‘ištįsęs, ilgas, plonas’, o kita vertus, – su s. i. tanúḥ ‘plonas, gležnas, nereikšmingas’, lo. tenuis ‘plonas, laibas, liesas’, gr. τανύ-γλωσσος ‘ilgaliežuvis’, s. sl. tьnъ-kъ ‘plonas’. Jis padarytas iš ide. *ten- ‘tęsti, tįsti, traukti’, iš kurio išriedėjo lie. tę̃sti, tenė́ti, tìnti, tem̃pti ir t. t.

Šaltinis:

Ambrazas 2008, 31

Antraštė:

tė́vas

Straipsnelis:

Szemerenyi’s (1977: 7) nurodo, kad lie. tė́vas, la. tēvs, pr. (Ench) tāws, taws, tāwas, tawas, (E 169) towis ‘tėvas’, (E 176) ‘Vetter’ yra dūrinys iš *(p)tē ‘tėvas’ su dėsningai nukritusiu žodžio galo *-r (plg. ide. **pH̥tḗr) ir *awos ‘pirmtakas’.

Šaltinis:

Blažek 2009, 37

Antraštė:

tė́vas

Straipsnelis:

Baltų kalbos kilmės požiūriu yra išlaikiusios daug senų giminystės pavadinimų, pvz., pr. tāws, towis, lie. tė́vas, la. tēvs; pr. mūti, mothe, lie. mótė, mótina, la. māte; pr. soūns, lie. sūnùs; pr. duckti, lie. duktė̃, dukrà; pr. brāti, brote, lie. brólis, la. brālis; lie. sesuõ, sẽsė ir kt., kuriuos galime priskirti indoeuropiečių bendrosios leksikos sluoksniui. Geriausiai iš baltų kalbų senuosius giminystės pavadinimus yra išlaikiusi lietuvių kalba – dauguma iš jų visiškai atitinka indoeuropiečių rekonstruojamas formas: *tа̄̆ta – *māter, *sūnus – *dhug(h)əter, *bhrāter – *su̯esor [4 išn.: О. Н. Трубачев, К вопросу о реконструкции систем лексики…, 8.]

Šaltinis:

Bērtulis 1972, 17

Antraštė:

tė́vas

Straipsnelis:

[Ginama teorija, kad kai kurie slavų kalbų žodžiai su ide. palatalinių priebalsių kentuminiu atspindžiu yra keltų skoliniai.] Kaip specifinis fenomenas minėtinas *TeRa-C < *TeRH-C- pokytis. Čia literatūroje minimi pavyzdžiai, atsiradę iš ide. *tenH-u- (normalusis balsių kaitos laipsnis), plg. lie. tė́vas, la. tiêvs, taip pat vidurio kimrų teneu, bretonų tanav, s. air. tanae ʻthinʼ (Schrijver 1995: 85). Šis pokytis veikė tada, kai buvo laringalai keltų kalbose.

Šaltinis:

Gvozdanović 2009, 41