Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: talokas, skultas, kruvinti, kruvinu, bran(k)tas, pažulnus, pūtis, vetušas, ragana, manglyti, lemgvas, angus, mauma, gesti, gramzdinti, sausvėjis, kuokštas, slenas.

Rezultatai

Antraštė:: talokas
Straipsnelis:: Oset. tala ‘jaunas medelis; (miško) jaunuolynas; gluosnis, karklas; metūgis’. Iš turkų kalbų (v. tiurkų, uigurų) tal ‘jaunas medis; šaka; virbas’, (anatolų) dal ‘šaka’, (kituose dialektuose) tal ‘gluosnis, blindė’ (Радлов III 875 – Räsänen, Nersuch 457). Apie turkų žodžių semantinę raidą žr.: Clauson 489 (‘the earliest meaning seems to be ‘branch’, ‘twing’). Čia taip pat r. тал ‘gluosnis, blindė’, тальник ‘karklynas, žilvitynas’ (Vasmer REW III 71), čečenų tal ‘gluosnis, topolis’ (Чеч.-инг.-русск. сл. Трозный, 1962, p. 140), o taip pat tikriausiai lak. ttala ‘rąstas, stuobrys; lazda’ (Лак.-русск. сл. М. 1962, p. 256) […]. – Buvo suponuojami ir ide. atitikmenys: s. i. tā-las ‘vyninė palmė’, tāli medžio pvadinimas, s. sl. talij ‘ramus virens’ (Žr. Миллер, Gr. 29), sakų tti̇̄la- ‘medis’, pehlevi tāla-, tala- žodžiuose t’lw’r, tlw’r, arm. talaur ‘stoginė’, persų tālār ‘hall’, tadžikų tālār ‘medinis statinys su kolonomis’, s. i. tālas, tāli medžio pavadinimas, lo. talea ‘ūgis, metūgis’, gr. τηλ- žodyje τηλεθάω ‘žydėti; būti žydinčiam’, τάλις ‘jauna mergina’, τη̑λις ‘augalo pavadinimas’, lie. talokas ‘suaugęs’ (Bailey, Henning Memorial, 31–32). Akivaizdus ryšys su turkų kalbomis etimologines paieškas kokiomis kitomis kryptimis daro nereikalingas. – Munkásci||CAKE 275; KSz. V 320; Blüten 171) gretina oset. tala su vengrų -tal žodyje fia-tal ‘novellus; germen; stirps’. Tačiau Sköld (Oss. 35) šį sugretinimą ginčija.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ III, 224–225

Antraštė:: talõkas
Straipsnelis:: Iki šiol nepastebėta ide. šaknis *teh₂- ‘iki brandos išaugti, subręsti, prinokti’veikiausiai rekonstruotina iš gr. τᾶλις ir lie. talõkas – *tə₂-lo- ‘suaugęs, subrendęs’; ‘suaugęs, subrendęs jaunikaitis’, ‘suaugusi, subrendusi mergaitė’. Iš jos ir gr. τῆλις ‘tam tikri dobilai’, lo. tālea ‘sodinukas, ūglys, skiepas; nupjauta lazdos formos dalis, lazdelė, stulpas, baslys’, gal ir sl. otáva. Jų pamatas, anot Pokorny IEW 1055 ir Walde-Pokorny I 705, yra šaknis *tāl- ‘augti, žaliuoti; augalas, jaunas ūglys’.
Šaltinis:: Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 94–95