Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tekėti.

Antraštė:

tekė́ti

Straipsnelis:

žr. tekėlas

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 322

Antraštė:

tekė́ti

Straipsnelis:

Ide. leksikoje reikšmės 'tekėti, lietis' pasikeitimas į 'bėgti' gana paplitęs (plg. ide. *tekʷ- atspindžius: lie. tekė́ti 'srūti' ir 'bėgti', la. tecêt 'bėgti', sl. *tekti).

Šaltinis:

Варбот 1978 (1980), 25

Antraštė:

tekėti

Straipsnelis:

Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys sąvoką 'tekėti', dažnai giminiški žodžiams, reiškiantiems 'pilti', 'lašėti', 'plūduriuoti', 'persisunkti' ir t. t. Iš šią reikšmę turinčių žodžių išsiskiria nemaža grupė žodžių, paveldėtų iš ide. prokalbės (< ide. *sreu- 'tekėti'). Labai dažnai reikšme 'tekėti' vartojami v., reiškiantys 'bėgti'. Lie. tekėti, la. tecēt, s. sl. tešti 'bėgti, tekėti', s.-kr. teći, č. téci, r. teč' 'tekėti' (reikšmė 'bėgti' jau beveik nunykusi), av. tač 'bėgti, tekėti'.

Šaltinis:

Buck 1949, 677–678

Antraštė:

tekėti

Straipsnelis:

Germanų žodžių šeima, kurią reprezentuoja go. þius, runų þewaR, s. ang. þ, s. v. a. dio- 'tarnas', paprastai siejama su la. teksnís 'tarnas', lie. teku 'run', s. sl. tekǫ 'run, bėgu', s. air. techim 'bėgti, gelbėtis', s. i. ták(a)ti 'skubėti', takvá- 'skubantis', av. taka 'bėgantis', 'lenktynės' ir t. t. (Feist, Vergl. Wörterbuch d. got. Sprache, Leiden 1939, 497–498; Holthausen, Got. et. Wb., Heidelberg 1934, 112; Pokorny, IEW, Bern 1959, 1059). ši etimologija turi formalių netikslumų. Ide. forma *tekʷ- tinka visoms minėtoms kalboms išskyrus germanų [29]. Ide. prolytė galėtų būti ir *tek-. Germanų formos turėtų būti: go. *þaihs, s. v. a. *deh.

Šaltinis:

Peeters 1976, 29

Antraštė:

tekė́ti

Straipsnelis:

[Paskelbti patikimi atitikmenys, kuriuose sem.-cham. g atliepia ide. k, o sem.-cham. z – ide. s, todėl manome, kad ide. kes-/kos- galima gretinti su sem.-cham. g-z-:] s. sl. текѫ, токъ, lie. tekù, tekė́ti, s. i. tákti 'skuba, av. tačaiti 'bėga', - arab. þaǧǧa 'tekėti', þaǧīǧu 'srovė'.

Šaltinis:

Мельничук 1966 (1968), 202

Antraštė:

tekė́ti

Straipsnelis:

Toch. B cake 'upė, srovė, tekmė', su gen. sg. ckentse, pl. ckenta. Jau Lidén, Stud. toch. Sprachg. (1916) 35 šį žodį teisingai sugretino su s. i. tákti 'veržtis', av. tačaiti 'bėgti, tekėti', taka- 'tekantis', lie. tekù, s. sl. tekǫ 'bėgti' etc. Toch. B cake be jokios abejonės kilo iš ide. *teq-os (gr. γένοςtipas), nes tematinei darybai lauktinas ide. *toqo-s (nom. sg.). Toch. formos prieštarauja ide. *tequ̯- rekonstrukcijai su labioveliariniu (plg. Pokorny 1059 ir toliau), kuris duotų toch. B *cakwe. [249] Reikia atmesti svetimos kilmės koncepcija (Naert, Orbis. 13 (1964) 225) (be to, žr. Menges, Orbis 14 (1965) 127 repliką).

Šaltinis:

Windekens 1976, 249

Antraštė:

tekė́ti

Straipsnelis:

S. air. reithe masc. 'avinas', taip pat vadinama ir karo mašina 'taranas', kaip pranc. bélier, ang. ram. Lane, Language VII 280, susiejo su šaknimi reth- 'bėgti' (žr. atskirai), lygindamas su lie. tekỹs 'tekis' (ir tekù 'bėgu') ir t. t. [Macbain gretinimas su gr. ἔριφος'ožiukas', atrodo, atmestinas].

Šaltinis:

Vendryes LEJA, r18

Antraštė:

tekė́ti

Straipsnelis:

Paplitusios ide. v. šaknies *tekʷ- ‘tekėti, bėgti’⁵³ [⁵³ Pokorny 1959, 1059–1060; plg. ir kt. s. i. tákti ‘pasileidžia, veržiasi ten’, av. tačaiti ‘bėga, teka’, lie. tekėti, tekù; s. sl. tešti, tekǫ ‘bėgti’, r. teč’, tekú ‘tekėti’. Jei čia pateikta germ. *þawjanan ‘tirpti’ etimologija teisinga, tai įrodyta, kad šaknis baigėsi labioveliariniu garsu. Šiaip visi čia priklausantys žodžiai tinka ir *tek, ir *tekʷ-, žr. Szemerényi, Studies in the Kinship Terminology of the Indo-European Languages, – Acta Iranica 16, 1977, 84, išn. 331, kuris pasirinko *tek-] pėdsakas, kaip žinoma, germanų kalbose yra s. isl. þewaR ‘vasalas’, go. þuis, s. ang. þēo(w), s. v. a. deo ‘patarnautojas, tarnas’.

Šaltinis:

Seldeslachts 1991, 252

Antraštė:

tekė́ti

Straipsnelis:

Erdvilas Jakulis (Vilnius) patyrinėjo lie. -ėti, -a, -ėjo tipo veiksmažodžių kilmę. Lie. tekė́ti, la. tecêt priklausąs seniausiajam šios klasės sluoksniui, turinčiam šakninių atitikmenų kitose ide. kalbose (*tek-), bet išsiskiriančiam r. bl. inovacija: greta praes. *teka egzistuoja praet. *tekējā. Veiksmažodyje lie. braškė́ti pasiūlyta neįžvelgti formanto *-sk̑- ir laikyti jį garsažodinės kilmės. Panašiai ir lie. varvė́ti pranešėjas aiškino esant reduplikacinį imitatyvą (: lie. interj. var̃; plg. virvė́ti, vervė́ti) [Plačiau apie tai žr. Erdvilas Jakulis, Lietuvių kalbos tekėti, teka, tekėjo tipo veiksmažodžiai, Balt XVIII (1–2)].

Šaltinis:

Pakerys 2002, 194

Antraštė:

tekė́ti

Straipsnelis:

žr. patekylai

Šaltinis:

Buivydienė 2001, 274

Antraštė:

tekė́ti

Reikšmė:

tekėti, bėgti, sroventi; varvėti; būti prakiurusiam; kilti (apie dangaus kūnus); eiti už vyro; dial. greitai eiti, bėgti ir kt.

Straipsnelis:

Morfologinės struktūros aspektu tekėti, teka tipo veiksmažodžių klasę vieni mokslininkai laiko a kamieno veiksmažodžių tipu su antriniu neprezentinių formų kamienu (Endzelīns DI IV₁ 303–525; Stang 1942), kiti analizuoja drauge su visias priesagos -ėti veiksmažodžiais (Būga RR II 461–469; Skardžius 1943: 521–526, Shmidt 1963), treti žiūri kaip į atskirą tipą (Otrębski 1965: 357–359; LKG II 239–240; Kaukienė 1944: 238 ir kt.). Istoriškai nagrinėjamuosius veiksmažodžius ar bent jau dalį jų mėgina kildinti iš i kamieno priesagos -ėti veiksmažodžių, atematinių veiksmažodžių ir šakninių veiksmažodžių. Nesutariama ir dėl to, kaip susiformavo struktūrinis tipas -ėti, -a, -ėjo. Nuomonių variantai: 1. Bendraties priesagos -ėti elementas -ė-: a) yra paveldėtas iš senovės ir įsivestas greta šakninių veiksmažodžių (*tekti, *teka → tekė́ti, tẽka) trukmei reikšti (Skardžius 1943: 521–526); b) yra preteritinės kilmės; elementu *-ē- tematizuota bendratis (Kaukienė 1994: 238); 2. Būtojo laiko priesaga -ėja (< *-ējā) yra atsiradusi: a) prie bendraties *-ēti pridėjus antrinį būtojo laiko kamiengalį (Endzelīns DI IV₁ 303–525, Endzelynas 1957: 189); b) prie būtojo laiko kamiengalio *-ē pridėjus asmenų galūnes -au, -ai (Kazlauskas 1968: 348). Nesutampa nuomonės dėl tekėti, teka tipo veiksmažodžių atsiradimo laikotarpio. Daugelis autorių mėgina tokio tipo veiksmažodžių rekonstruoti ir prūsų kalboje, kiti tokiai rekonstrukcijai prieštarauja. Požiūris į tekėti, teka tipo veiksmažodžių darybą skiriasi. Vieni tyrėjai, laikydami priesagą -ėti darybos formantu, kai kuriuos a kamieno veiksmažodžių mėgina kildinti iš vardažodžių ar veiksmažodžių, kiti laiko neišvestiniais. A. Paulauskienė (1994: 265–272) juos laiko neišvestiniais, taip pat elgiamasi ir DLKG (385–401). Tekėti, teka tipo veiksmažodžiai turi priesagą -ėti. Tačiau prezento a kamienas istoriškai turi nulinį formantą, o vienos bendraties priesagos -ėti, neatsižvelgiant į kitas pagrindines formas, laikyti darybos formantu negalima. Taigi tekėti, teka tipo veiksmažodžiai formaliai nelaikytini sufiksacijos būdu padarytais veiksmažodžiais. Atitinka la. tecêt, teku, -ẽju ‘tekėti, bėgti, sroventi; tekėti, būti prakiurusiam; greitai eiti, bėgti’. Bendra abiem kalbom reikšmė yra judėjimas. Kitos reikšmės – vėlesnės semantinės raidos rezultatas. Tekėti, teka tipo veiksmažodžių formavimosi procesas greičiausiai prasidėjo tik rytų baltų epochoje. Prie šakninio veiksmažodžio (pavyzdžiui, *tekti, *teka, *tekē) preterito kamiengalio *-ē buvo pridėtas antrinis kamiengalis *-i̯ā (*tekēi̯ā), kitaip – tematinės asmenų galūnės, o po to pagal preterito kamiengalį *-ēi̯ā išlyginta infinityvo forma (*tekti → *tek-ē-ti). S. sl. tešti, tekǫ, teceši ‘tekėti, bėgti’, ru. течь ‘tekėti’ (< prasl. *tešti, *tekǫ) : lie. tekė́ti, tẽka, -ė́jo ‘judėti srove kuria kryptimi, bėgti (apie upę, šaltinį ir pan.) ir kt.’ = la. tecêt, teku, tecẽju ‘tekėti, sroventi; greitai eiti, bėgti’. Šios šaknies veiksmažodžiai sudaro archajiškiausią baltų *-ē-ti, *-a, *-ē-jā tipo sluoksnį. Semantiškai šie žodžiai išliko nepakitę (tiesa, iš pagrindinės reikšmės ‘tekėti, greitai judėti tam tikra kryptimi’ išsirutuliojo naujų, pvz., lie. ‘eiti už vyro’ ir pan.). Remiantis kitų baltų atitikmenimis [9. av. tačaiti ‘bėga, teka’, air. techim ‘pabėgu’, plg. dar s. i. tákti, tákati ‘skuba, veržiasi’, táktas ‘skubantis’. Pastarosios reikšmės taip pat bus atsiradusios iš ‘bėgti’] galima rekonstruoti ide. verb. *tek- ‘bėgti, tekėti’. Baltų kalbose šis veiksmažodis buvo tematizuotas, slavų kalbose išliko šakninis.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 8–9; 25–26; 89; 115; 139

Antraštė:

tekė́ti

Straipsnelis:

Trukmės veiksmažodžiai iš šakninių gali būti performuojami į kintamosios priesagos tipą, nepakitus es. l. formai. Tai patvirtina ir paveldėti šakniniai slavų (bei kitų kalbų) veiksmažodžiai – plg. s. sl. tešti, tekǫ, r. течь, теку (vedų takti): lie. tekė́ti, tẽka, la. tecêt, teku ir kt. Šio tipo veiksmažodžiai yra rytų baltų inovacija.

Šaltinis:

Jakulis 2006, 60

Antraštė:

tekė́ti

Straipsnelis:

žr. upė

Šaltinis:

Blažek 2009, 40–41

Antraštė:

tekė́ti

Straipsnelis:

žr. tuokti

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011a, 26