Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tingėti, čiupti, brėkti, šures, dumbė, šiada, lengė, stuopstis, bitė, kankorai, patvorys, vytuvai, raudyti, razgyti, skrobla, debesis, pavelt, klipti, elnias, kirmuo, dyglis, styrti, obulys, poryt, abdas, este.

Antraštė:

tingė́ti

Reikšmė:

träge sein

Straipsnelis:

žr. tingus

Šaltinis:

Hamp 1987a, 77

Antraštė:

tingė́ti

Straipsnelis:

[Aptariami s. lie. denominatyvai su priesaga ‑ėti ir jų pamatai]. Lie. tingė́ti ‘być leniwym’ : s. lie. tingus ‘leniwy’ SD 3.151.

Šaltinis:

Ostrowski 2003, 87

Antraštė:

tingė́ti

Reikšmė:

bodėtis darbu, veikimu;

Straipsnelis:

Lie. tingė́ti, tìngi ‘bodėtis darbu, veikimu’ galėtų būti denominatyvas (Bammesberger 2000, 81; Ostrowski 2003, 87, 89). Istoriškai turbūt reikia skirti du būdvardžius: ¹tingùs ‘nejudrus, neveiklus’ (jį įprasta lyginti su sl. *tęgъkъ, įžvelgiamo s. sl. veiksmažodyje otęgъčiti, -ati ‘apsunkinti’ (dar plg. otęžati ‘apsunkti’) ir su germ. faktais, plg. s. isl. þungr ‘sunkus, kietas’), kuris gali pamatuoti veiksmažodį tingė́ti (‘būti nejudriam, tingėti’ > ‘nenorėti dirbti, veikti’), o jau iš pastarojo būtų vedamas tingùs ‘kas tingi’ (plg. tiñgas, tìngas). Greta tingùs dar žinomas tangùs ‘kietas, stiprus’ (plg. bažn. sl. tǫgъ) ir ypač atkreiptinas dėmesys į pirminį teñgti, teñgia ‘(beasm. skaudėti’) (< *‘tempti’, plg. s. sl. tęžǫ, tęzati ‘kamantinėti’. Bammesbergeris (2001) tingùs įžvelgia šaknį *teng- ‘denken, fühlen’ (IEW 1088; plg. *teng-/teng̑- ‘dünken, scheinen (unpers.)’, LIV² 629). Dar plg. LIV² 657 *tʰengʰ- ‘ziehen’, kur tingė́ti laikomas naujadariniu esyvu), tik reikėtų paaiškinti metatoniją.

Šaltinis:

Pakerys 2006, 74–76