Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: tingus, kikutis, apduiti, eš, pyškėti, deininėti, slunė, apkekšys, velnias, glušas, gugelis, segti, ilsus, lesinti, piesta, įtampas.

Rezultatai

Antraštė:: tingùs
Straipsnelis:: Pokorny IEW 1067 postuluoja šaknį *tengh-, kurios pagrindimas reikalingas kruopščios analizės. Žodžio pradžios tenuis bei galo aspirata prieštarauja ide. morfemos struktūrai. Ir. θang- yra neaiškios sudėties ir todėl atskirtinas. Arm. tʿanjr ne iš *tn̥ghi̯u-, o iš *tn̥g̑hu- [kuris esąs *tenk- (lie. tánkus) bei *bhn̥g̑hú (παχύς, la. bìesz) kontaminacija]. Lo. tēmō, -ōnis 'kirvis lenktais ašmenimis, vedega', jeigu iš *tenksmō, bei s. isl. þyngsl þīxl, s. v. a. dīhrala, jeigu pastarasis iš *þenxslo, regime neaiškios kokybės veliarinį prieb. ir todėl minėtieji žodžiai nevisą lemiantys. Taigi lieka s. isl. þungr 'sunkus', þunge 'durden', r. tugój, s. sl. tęžьkъ 'sunkus' (→ tęgostь, tęgota), bei lie. tingùs, ti̇̀ngiu -ė́ti 'träge sein, be lazy', prie kurių reikia pridurti toch. A tänk, B tank 'trukdyti'.
Šaltinis:: Hamp 1987a, 77

Antraštė:: tingùs
Straipsnelis:: Armėnų kalboje *gh, *g, *k, einantys po *u, papildomai palatalizuojasi ir duoda tuos pačius refleksus, kaip ir atitinkami palatalizuoti *g̑, *g̑, *k̑. Ide. tn̥ghur > t‘anjr 'tirštas, glaudus' (plg. lie. tingùs 'nepaslankus', sl. *tęg- r. тягость)?
Šaltinis:: Джаукян 1982, 57

Antraštė:: tingus
Straipsnelis:: Ide. k. žodžiai, žymintys sąv. 'tingus, vangus', dažniausiai etimol. siejami su sąv. 'nedirbantis', 'neveiklus' ar 'silpnas', 'lėtas', 'pavargęs' ir t. t. Kai kuriose ide. k. šie žodžiai giminiški žodžiams, reiškiantiems 'blogas', 'blogis', 'kaltas' ir t. t. Lie. tingus gimin. s. sl. tęžĭkŭ 'sunkus', tęgostĭ (padarytas iš *tęgu) 'svoris', s. isl. þungr 'sunkus' ir t. t.
Šaltinis:: Buck 1949, 315–316

Antraštė:: tingùs
Straipsnelis:: Oset. rædæng ‘pilnas, apkūnus (apie žmogų); paraudęs (apie veidą)’. Galbūt, kilęs iš *fra-tanga-, kur *tanga- atliepia s. sl. tǫgъ (*tongu-), r. тугой, lie. tingùs, s. isl. þungr, šv., norv., tung ‘sunkus’, toch. A. täṅki, toch. B. taṅki ‘tankiai; pilnai; labai’. Galiausiai iš ir. *θang-, ide. *t(h)eng(h)- ‘ištempti’; žr. tynʒyn|itinʒun, tyng|iting.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ II, 361

Antraštė:: tingùs
Straipsnelis:: Lie. tingùs – plg. s. sl. otęgъčiti ‘beschweren’ (iš *tęg-ŭ-kă).
Šaltinis:: Ostrowski 2003, 89

Antraštė:: tingùs
Straipsnelis:: Fraenkelio siūlymas lie. tingùs sieti su *ten-, kuri yra lie. tìnti, abejotinas, nes tada reikia aiškinti priebalsį -g- ir priegaidę – kaip tìn- galėjo pakisti į tiñ-. Lie. tiñg- (< bl. *ting-) gali priklausyti ide. šakniai *teng-, kurios pėdsakų yra lotynų ir germanų kalbose. Lot. tongeo ‘žinau’ yra iš ide. *tong-éye, kuris sietinas su germ. dariniu *þank-ijan- (> go. þagkjan ‘galvoti’, vok. denken ir kt.). Šalia ide. o laipsnio veiksmažodžio *tong- germanų kalbos turi veiksmažodį su nuliniu balsių kaitos laipsniu: ide. *tn̥g- > germ. *þunk, kurį refleksuoja go. þugkjan ‘rodytis’, vok. dünken. Formų iš ide. *tn̥g- yra pas italikus, plg. oskų tanginom ‘sententia’. Kadangi yra pagrindo suponuoti ide. *teng- buvus ir pamatinio o (*tong-), ir nulinio (*tn̥g-) apofonijos laipsnio, svarstytina galimybė, kad lie. tingùs ir reprezentuoja nulinį laipsnį *tn̥g-. Ide. *teng- reikšmę nustatyti yra sunku; jeigu *teng- turėjo bendresnę reikšmę ‘galvoti, svarstyti’, tai būtų įmanoma, kad bdv. *tn̥g-u- > bl. *ting-u- įgijo tokias reikšmes, kurios yra būdingos lie. tingùs. Jeigu pagrindinė tingùs reikšmė buvo ‘lėtas’, tai semantinė paralelė gali būti vok. bedächtig.
Šaltinis:: Bammesberger 2000, 81-82