Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tirpti, srutos, gūdus, toks pats, klaukti, loti, makštìs, kazimelka, toveris, briauzgiu, džiaustyti, buvinėti, dažkart, gleižus, punia, dirgėlė, rojoti, skerpuivė.

Antraštė:

tir̃pti

Straipsnelis:

Toch. A srepe, B sreppe nelinksniuojamas būdv. arba priev. 'abejingas; abejingai'. Šis žodis pasidaro aiškus kildinant jį iš ide. *(s)terep- ir t. t. 'ūti kietam, standžiam', kurią turi lo. torpēre 'būti sustingusiam', torpor 'sustirimas, sustingimas, nusterimas', s. sl. utrъpě 'ἐνναρκᾶσθαι', lie. tirpstù, tir̃pti, s. v. a. straf (ff), ol. trm. strāf 'standus, stiprus, griežtas'. Toch. (A) srepe, (B) sreppe fonetinę struktūrą pirmiausia atitinka abi pastarosios germanų kalbos formos. Vadinasi, kilo arba iš ide. *stropo-, arba iš ide. *strēpo-. Aišku, kad A srepe yra skolinys iš B dialekto; -pp- B formoje sreppe yra antrinės reduplikacijos rezultatas.

Šaltinis:

Windekens 1976, 441

Antraštė:

tir̃pti

Straipsnelis:

[Straipsnyje pateikiami atvejai, kada žodžių etimologinei giminystei nustatyti gali padėti semasiologinis aspektas. Aptariamais atvejais žodžių fonetinis-morfologinis ir darybinis artimumas reiškia labai mažai arba beveik nieko, ir tik semasiologiniai santykiai atskleidžia žodžių atsitiktinį ar genetinį artumą]. Tiriamos žodžių poros, atspindinčios apibendrintą semantinę evoliuciją: 'tirpti' – 'tylėti'. Panašus semantinis santykis ir tarp lie. tir̃ti – prasl. *ь̌ti 'kęsti, kentėti (tylint)', kuriame įžiūrimas reikšmės 'tirpti' pirmumas, o, antra, giminystė su ide. *ter- 'trinti' (šiuo atveju – nulinis vokalizmo laipsnis ir kamieno plėstukas -p-: *ter-/ *tr- > *tr̥-p-). Reikšmės tokios kaip 'stingti, stirti' yra pavaldžios ir daugmaž tarpinės semantinės evoliucijos 'būti ištrinamam, susmulkinamam / tirpti' → 'tylint kentėti' atžvilgiu.

Šaltinis:

Трубачев 1964, 102

Antraštė:

tir̃pti

Reikšmė:

stingti

Straipsnelis:

Lie. tir̃pti 'stingti' sietinas su r. terpnutь 'stingti (iš siaubo)', lo. torpēre 'stingti', torpor 'apmirimas, sąmonės netekimas'. Kalbama apie aiškų p- vedinį įvairiose kalbose, tik su sunkiai nusakoma funkcija. Intranzityvinis-inkohatyvinis šių veiksmažodžių pobūdis priklauso ne nuo p- formanto. Daiktavardį tárpas 'Zwischenraum' Spechtas [KZ. 68 (1944) 125] siejo su lo. terminus ir t. t. (su -p-/-m- kaita). Tai aiškiai šaknies *ter- 'hinübergelangen, pereiti' vedinys.

Šaltinis:

Solta 1974, 124–125

Antraštė:

tir̃pti

Straipsnelis:

žr. sterti

Šaltinis:

Seebold 1970, 472–473

Antraštė:

tir̃pti

Straipsnelis:

[Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Kartais naujadaro pamatas yra šaknis be žinomų ide. atitikmenų (dauguma turėtų būti substratiniai ar keliaujantys žodžiai). *terp- ‘starr sein’, pres. *tr̥p-eh₁-ye-: lo. torpeō ‘bin steif, starr, gefühllos’, s. sl. u-trъpěti ‘erstarren’, lie. tir̃pti (tirpstù, tirpaũ) ‘erstarren, einschlafen’.

Šaltinis:

Oettinger 2004, 191