Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tulžis, skaidus, dienė, gruoduoti, raižas, burkštis, kamis, šiolė, blūzgėti, kaštonas, sviegti, sketeris, išduoti, čestavoti, dunduliuotis, laipta, sunikti, šakarnus, takilas, brūzgynas, skūnė, ėdybos, vilnia, bravoras, braukti, kakta, sukalti, briedis, jaksas, bėralas, ažeras, viras, švalas.

Antraštė:

tulžìs

Straipsnelis:

žr. geltonas

Šaltinis:

Mažiulis 1978a, 96–97

Antraštė:

tulži̇̀s

Straipsnelis:

Pr. dolu ‘galle (Galle) – tulžis’ E 135. Bezzenberger BB XX III 310 mano, kad originale buvęs *golu, o nuoraše tas *g buvęs pakeistas į d- dėl dumsle (E 134), plg. ir Endzelīns sv 162; bet čia galėjo būti ir šiek tiek kitaip: paties E originalo autorius (vokietis!) galėjo vietoj *golu parašyti dolu iš asociacijos su dumsle, kartu turėdamas instinktyvų nusistatymą, kad žodis ‘tulžis’ pr. skamba kitaip (bet gi pr. *golu, t. y., matyt, = galu, ir vok. galle skambėjo, iš tikrųjų, gana panašiai!). Pr. *golu, kuris interpretuotinas *galu (su *-a- po gomurinio priebalsio!), yra, matyt, tos pačios šaknies, kaip ir pr. gel-atynan ‘geltonas’, lie. gel-tónas, gel̃tas ‘t. p.’, gel-tà ‘geltonligė’, gel-sti, la. dzel̑-tãns ‘geltonas’, dzel-ts, sl. (*gil- >) *žьl-tъ (> r. жёл-тый ir kt.), suponuojantieji šaknį ide. *ghel-, iš kurios kilusių žodžių išliko beveik visose ide. kalbose: s. v. a. gël-o ‘geltonas’, n. v. a. gel-b ‘t. p.’, s. isl. gal-l ‘tulžis’, s. i. hár-i- ‘šviesus, geltonas ir kt.’, av. zar-i- ‘geltonas’, s. persų žar-a ‘tulžis’, gr. χόλος ‘t. p.’ (χλ-ωρός ‘žalias, geltonas’), lo. fel ‘tulžis’, kimbr. gel-l ‘geltonas’ ir t. t., taip pat ‘satəminiai’ bl.-sl. žodžiai – lie. žél-ti ‘grünend wachsen’ = la. zel̑-t ‘t. p.’, lie. žãl-ias, žolė̃ = la. zâle, pr. sālin ‘žolė’ (žr. s. v.), lie. dial. zel̃-tas ‘auksiniai geltonas’, la. zèl-ts ‘auksas’, pr. sealtmeno ‘volungė’ (žr. s. v.), s. sl. zel-enъ ‘žalias’, zla-to ‘auksas’ (< sl. *zol-to), zlь-čь ‘tulžis’ (< sl. *zьl-čь) = r. жёл-чь ‘t. p.’ ir pan. Tiesa, kai kas (pvz., Fraenkel LEW 145) minėtais atvejais ir dabar nori įžiūrėti ne tik ide. *ghel- (> lie. žél-ti ir t. t.), bet ir jos variantą ide. *gʷ- (> lie. gel̃-tas ir t. t.), tačiau pastarasis, atsižvelgiant į dabartinį ‘kentumiškumo – satəmiškumo’ supratimą, neatrodo suponuotas, plg., pvz., ir Pokorny I 429 t. Be to, ide. *ghel-, t. y. jos variantą *ghl̥- atspindi ir la. zul̑-(k)ts ‘tulžis’; lie. tulžis galbūt yra – tabuistiškai (?) – perdirbtas (pagal tul̃žti ‘naß, weich werden, anschwellen’) resp. metatezuotas irgi iš lie. *žul-tis = la. zul̑-tis (plg. Niedermann TiŽ II 443 t., Fraenkel LEW 1138).

Šaltinis:

Mažiulis 1978a, 96–97

Antraštė:

tulžìs

Straipsnelis:

žr. želtas

Šaltinis:

Kaukienė 2006, 386