Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
tvoti
.
Rezultatai
Antraštė:
tvóti
Straipsnelis:
Germ.
þweit-a-
‘atskelti, atskirti, abspalten’ (s. ang.
þwītan
‘(skiedra, nuodrožą) atskelti, atkirsti’) etimologijos neturi. Galbūt minėta germ. leksema yra savarankiškai išplėsta šaknis *
teu-
‘stoßen, schlagen’, kurios reikšmė panašiai susiformavusi (kitusi). Peteikiu keletą atitinkamos reikšmės ir žodžio pradžioje turinčių priebalsį
t-
vedinių (be to, žr.
stant-a-
, plg. lo.
tudes
,
-itis
‘kūjis, plaktukas’, v. air.
tuagaid
‘smogia man kirviu’, gr.
τυκóς
‘bardišius, dalgiakirvis, Streitaxt; toks įrankis akmeniui apdirbti’. Balsiniu formantu išplėstos šaknys: lie.
tvóti
‘schlagen, hinstürzen, mušti, plakti, šerti’,
par-
‘partrenkti, pargriauti, parmesti’ (plg. E. Fraenkel, LEW II 55 f.), av.
θwarəs-
‘pjauti, pjaustyti, kirpti, schneiden, raižyti, drožinėti (iš medžio ar kaulo)’. Pirminis (ne dūrinys) dažniausiai vartojamas perkeltine reikšme, kompozitas su
avi-
‘rąstgaliais, trinkomis, luistas, luitais suskaldyti’ (*
tw-er-k̑-
).
Šaltinis:
Seebold 1970
, 526
Antraštė:
tvóti
Straipsnelis:
R. trm.
твить
ir br. trm.
расцвіць
‘įaitrinti’ gali būti skolinys iš lietuvių kalbos arba giminiškas lie.
tvóti
‘бить, ударять, колотить, подать, бросать, метать’ (Fraenkel 1155), kilusiam iš ide. *
tu̯ē̆i-
‘сечь острым, бить’, su kuriuo Pokornas sieja s. ang.
ðwītan
‘pjauti, apipjauti’,
geðwit
‘skiedra’, s.-isl.
þveitr
‘įpjova’,
þveita
‘kirsti, stumti’, lie.
tvýskinu
,
-inti
‘smarkiai stuksenti’. Tiesa, dėl garsažodinio pobūdžio lietuviškasis atliepinys, kaip mano Pokornas, gal ginčytinas (Pokorny I 1099).
Šaltinis:
Trubačev 1985
, 66
Antraštė:
tvóti
Straipsnelis:
Gr. διττάω ‘košti’. Atstatoma *τϝαyω, kuris paaiškina skirtingus atikiečių ir jonėnų pakitimus (Lejeune, Phonétique, 93) ir gretinama su s. i.
títaü-
‘rėtis’ (s. i. žodis yra triskiemenis), lie.
tvóju
, kuris reikšme yra tolimesnis, plg. Pokorny 1085.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 278
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas