Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: ungurys.

Rezultatai

Antraštė:: ungurỹs
Reikšmė:: tokia žuvis
Straipsnelis:: žr. angis
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 220

Antraštė:: ungurỹs
Straipsnelis:: Lie. ungurys gimin. s.-kr. ȕgor, č. úhor, le. węgorz kilęs ne iš *angurys, kaip kad teigia E. Frenkelis, sekdamas Otrembskiu, bet *un- (v̥ddhi turėtų būti *ūn-), kuris ne nebūtų davęs *̣ọ-.
Šaltinis:: Hamp 1970a, 77

Antraštė:: ungurỹs
Straipsnelis:: žr. ungis
Šaltinis:: Hamp 1970a, 75–77

Antraštė:: ungurỹs
Straipsnelis:: Lie. ungurỹs, pr. angurgis, la. vietovardis Engure; r. угорь. Sabaliausko nuomone, ungurio pavadinimas sietinas su lie. angi̇̀s ir kitais jos giminaičiais.
Šaltinis:: Sabaliauskas 1966a, 21

Antraštė:: ungurỹs
Straipsnelis:: [Kai kurie prūsiški žuvų pavadinimai turi patikimus ide. atliepimus:] pr. angurgis, lie. ungurỹs.
Šaltinis:: Топоров 1978 (1980), 155

Antraštė:: ungurỹs
Straipsnelis:: Pr. angurgis ‘ungurys’. Rašyba rg = r’, plg. kargis, ansalgis [*karis, *anzalis]. Plg. lie. ungurỹs, iš *angurỹs- formos, tiksliai sutampančios su pr., bžn. sl. ѫгоришь, slov. ogọ́r, le. węgorz, r. у́горь ir pan. Kadangi prad. u- lie. ungurỹs atsirado dėl asimiliacijos (*ṇg prielaida, žr. Karaliūnas, LKK 10, 1968, 77, nereikalinga), tai sunkiau yra paaiškinamas antrasis balsis. Baltų *angurīs, bet slavų *angar-i̯as, o suomių – ankerias (iš bl.) < *angeri̯as. Otrębski, LPosn. 5, 1955, spėja evoliuciją *angarjas > *angurys > ungurỹs, nors skiemenyje gu numano ide. *gʷ tęsinį (plg. lo. anguilla) ir antra, pastebi, kad *angarjas : *angerjas santykis reikalauja ypatingo ištyrimo. Hampas pradine laiko *angʷ(h)(e)rio-, iš kurios angurgis, ungurỹs ir *angerjas. Sl. *angari̯as – neprikausomas darinys su kaita priesagoje (kaip ir *kotor-, *koter-).
Šaltinis:: Топоров ПЯ I, 88–89

Antraštė:: ungurỹs
Straipsnelis:: Pr. angurgis (angúis? FBR XV 97) E. 565 ‘ungurys’ : Angerap (taip Neselmann AM VII 910), lie. ungurỹs (plg. suomių skolinį ankerias ir Kuršo vietovardį ̧ñgure, vok. Angern), le. węgorz, r. угорь, lo. anguilla ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 63 s.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 176

Antraštė:: ungurỹs
Straipsnelis:: Lie. angi̇̀s, la. uôdze, trm. úodzs, ùdzs, pr. angis ‘žaltys, gyvatė’ tęsia keliose kalbose atitinkantį ide. *angʷ(h)i-. Plg. s. sl. ǫžь, le. wą̇, lo. anguis. Iš pavadinimo ‘žaltys’ yra kilęs žodis ‘ungurys’: lie. ungurỹs (iš *angurys), pr. angurgis greta le. węgorz, r. угорь, plg. lo. anguilla.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 220

Antraštė:: ungurỹs
Straipsnelis:: [Vokalinė darna (die Vokalharmonie) yra toks lie. kalbos reiškinys, kai žodžių, ilgesnių nei dviskiemeniai, pirmųjų gretimų skiemenų balsiai suvienodėja:] Turėdami prieš akis ką tik paminėtą dalyką (die Volkharmonie) manykime, kad bl. žodis, reiškęs ‘ungurys’ atsiradęs arba iš *angarjas (plg. sl. ągorь > le. węgorz…), arba iš *angerjas (: suomių ankerias). Todėl lie. kalboje regime ungurỹs. Anksčiau lie. žodis atrodęs *angurjas, plg. pr. angurgis (: lie. angis ‘gyvatė, žaltys’). Dėl vokalinės harmonijos kito šaknis: *angarjas resp. *angerjas > *angurys > ungurỹs. Koks lie., pr. angurjas santykis su kitose bl. kalbose fiksuojamomis lytimis *angarjas bei *angerjas dar reikia aiškintis. Neatmestina, jog lyties *angurjas morfema -gu- yra pirmykščio gʷ tęsinys, plg lo. anguilla ‘Aal’.
Šaltinis:: Otrębski 1955, 26

Antraštė:: ungurỹs
Straipsnelis:: Gr. ἔγχελυς, -εως n. pl., atikiečių ἐγχέλεις f. ‘ungurys’. Ungurio, kaip ir gyvatės, pavadinimai rodo daugybę variacijų. Pvz., lo. anguilla, atrodo, gali būti vedinys iš anguis ir, antra vertus, verčia galvoti apie pr. angurgis, lie. ungurỹs ir t. t. Manoma, kad ἔγχελυς graikų k. kilo susikryžiavus žodžiui, atitinkančiam anguilla su ἔχις ‘gyvatė’. Lesbiečių ἴμβηρις (žr. s. u.) turi turėti labioveliarinį.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 311

Antraštė:: ungurỹs
Straipsnelis:: Lie. ungurỹs, kaip Otrębskis teisingai pastebėjo (LP 1955, V, 26), turi būti asimiliuotas iš *angurys, plg. pr. angur(g)is, abu iš bl. *anguri̯as. Tačiau suom. ankerias rodo buvusį bl. *angeri̯as. Slavai turi *ągorь, kuris yra iš *angari̯as. Visi šie žodžiai yra dariniai iš etimono lie. angìs, la. uôdze, s. sl. ąžь, lo. anguis, gr. ὄφις, s. air. esc-ung ‘ungurys‘. ur formoje *anguri̯as galima paaiškinti kaip atsiradusį iš normaliojo Schwundstufe *r̥ arba pagal Sieverso dėsnį, arba esantį tarp g ir i̯, jei darinys yra pakankamai senas. Taigi galime rekonstruoti prabaltų *angeri̯as ~ *anguri̯as < *angeri̯as ~ *angri̯as < *angʷʰ-(e)rio-. Plg. taip pat upėvardžius la. vogre < *angr-ē, pr. Angerap (: ape). Sl. *ągorь < *angari̯as gali būti savarankiškas darinys su senu šios priesagos ablautu, plg. sl. *kotorъ šalia č. který, slovk. koterý (*kʷo-tero-) šalia ukr. kotrýj, lie. katràs (*kʷo-tro-).
Šaltinis:: Hamp 1970b, 27-28

Antraštė:: ungurỹs
Straipsnelis:: [Aptariami prūsų kalbos žuvų pavadinimai]. Pr. anguris ‘Oel’ (E 565) = ‘Aal, eel, Anguilla anguila’ < *angur ̕is (M I, 79-80; T 300; To I, 88; Hamp 1970, 27); ide. *H₂engu̯ʰ-e/or-: S(GC)pB. Bl.-sl. *angerja-/*angarja-/ *angr̥ja- > Bl. *angerja-/ *angurja- (Hamp 1970, 27–28, kitaip Otrębski 1955, 26) > baltiški skoliniai finų ankerias, trm. angerjas, lyvių angers, angros, trm. angeŕ, votų, est. angerias, anger(as) ‘t. p.’ (Thomsen 1890, 158), lie. ungurỹs ‘t. p.’ < *angurja-, taip pat ir vietovardžiai Ungurỹs, Ángeringis, la. atitikmenys ir kuršių Angere (Dambe 1972, 58; Būga 1959, 510). Sl. *ǫgorь/*ǫgъrь ‘t. p.’ > bžn. sl. ǫgorištь, bulg. văgărèc, vagrăk, jagărec, jagăr, s.-kr. ȕgar, slov. ogór, slovk. úhor, č. úhoř, aukštaičių sorbų wuhór, žem. sorbų huhór, kašubų wangorz, wangusz, le. węgorz, r. úgoŕ ‘eel’ (BER I, 201). Plg. s. v. a. angar(ī) ‘grub’ (lie. ‘lerva, vikšras, kirmėlė’); air. gil-eagur ‘horseleech’ (lie. ‘arkliadėlė’); Pokorny 1959, 44; Mann 1984–1987, 24, plg. bret. aer ‘snake’ (lie. ‘gyvatė’), siejamą su vid. kornų nader ‘natrix, serpens’ ir kt. r vediniais iš *angu̯ʰ- (Pedersen I, 134). Lo. anguīlla ‘eel’ klaidingai laikomas anguis ‘snake’ deminutyvu, kuris iš tiesų yra anguiculus (Cicero, Fin. 5.42). Hirt (1907, 65–68) rekonstruoja *anguilua ir siūlo laikyti jį žodžio, reiškiančio ‘snake’, ir vok. *ǣla ‘eel’ atitikmens dariniu, plg. Katz (1998, 323), Blažek (1993, 33).
Šaltinis:: Blažek, Čeladín, Běťákova 2004, 107–108, 122