Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: vakaras, šavolas, tvirkti, riaušinas, kišenė, prusa, marinarka, šutra, bajinti, sudėti, sajus, dygė, jukšas.

Rezultatai

Antraštė:: vãkaras
Straipsnelis:: žr. nakvoti
Šaltinis:: Smoczyński 1990, 164

Antraštė:: vãkaras
Straipsnelis:: Arm. gišer, gišeroy ‘naktis’, gišerė, taip pat gišerayn ‘nakties’. [Lit.: Hübschmann AG I 435; Walde-Pokorny I 15; Walde-Hofmann II 770 t.]. Šis žodis gretinamas su gr. ἕσπερος, lo. vesper, s. air. fescor, lie. vakaras, s. sl. večerъ. Jau Hüschmannas teisingai pastebėjo: „šių žodžių neįmanoma atskirti, lygiai taip pat neįmanoma ir dėsningai suvienyti.“ […] žodžiai, reiškiantys ‘naktis’ ir ‘tamsa’, dažnai iškraipomi dėl tabu poveikio²⁸ [²⁸ plg. W. Havers, Sprachtabu, 125 su lit.]. Tad beprasmiška nustatinėti bendrą pamatinę ide. žodžių ‘vakaras’ forma. Arm. visų pirma skiriasi nuo kitų žodžių pakitusia reikšme ‘naktis’ […]. Formaliai gišer galima kildinti tik iš formos su viduryje esančiu guturaliniu priebalsiu (taigi maždaug *u̯eqhero), tuomet artimiausias jis yra s. sl. večerъ ir lie. vãkaras³⁰ [³⁰ Visus bandymus arm. gišer atskirti nuo aptariamos žodžių grupės ir ieškoti kitų etimonų (plg. Petersson, Heteroklisie, 231 t. t., Scheftelowitz, Z. für Ind. und Iran. VI 123) aš laikau visiškai nevykusias].
Šaltinis:: Solta 1960, 296–297

Antraštė:: vãkaras
Straipsnelis:: Gr. ἕσπερος masc. ‘vakaras’. Senas neanalizuojamas žodis. Akivaizdus atitikimas su lo. uesper, -ī (iš kur galų gosper, air. fescar ‘vakaras’) gali remtis *vesper-os. Lie. vãkaras, s. sl. večerŭ ‘vakaras’ remiasi *veqe- ir yra tolimesni kaip ir arm. gišer ar galų ucher. Formos įvairavimai aiškinami lingvistiniu tabu (Haver, Sprachtabu, 125). Žr. Pokorny 1173.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 376

Antraštė:: vãkaras
Straipsnelis:: [Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] Lie. vãkaras = r. ве́чер.
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 340

Antraštė:: vakaras
Straipsnelis:: Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘vakaras’, išskyrus veldinių grupę, kur kilmė ir ryšiai nevisai aiškūs, dažnai susiję su sąvoka ‘vėlus’, ‘lėtas’. Lie. vakaras, la. vakars, s. sl. večerŭ, ir t. t., bendras slavų, gr. ἑσπέρα, lo. vesper ir vespera, visi < ide. *wespero- ir *wekero-, paralelinių formų su pirma dalimi greičiausiai *wes- ir *we-, gimin. s. i. avas, ava ‘žemyn’ ir s. ang. west ir t. t. ‘vakarai’.
Šaltinis:: Buck 1949, 997

Antraštė:: vãkaras
Reikšmė:: Abend
Straipsnelis:: Ide. heteroklitikų kontinuantai baltų kalbose, turintys šaknies balsių kaitos o laipsnį, o kitose ide. kalbose, taip pat iš dalies ir slavų – e laipsnį: […] 3. lie. vãkaras, la. vakars ‘Abend’ turi -o- laipsnį. Greta yra sl. *večerъ iš *u̯eker- (plg. r. вечер, č. večer, s. sl. вєчєръ) su -e- laipsniu. Sl. taip pat yra nulinis laipsnis *vьčer-: s. sl. вьчера, навьчеръ, r. вчера, le. wczoraj ir kt. Fraenkelis (ZfslPh, XXVI , 343) pamini ir baltiškus žodžius vakarui žymėti, turinčius šaknies vokalizmo pilnojo laipsnio susilpnėjimą, būtent nykstamąjį laipsnį: lie. ūksmė̃, ùnksna ‘Schatten’; paùnksnė, -is; paùnksmė ‘Schatten; der Sonne nicht zugängliche Stelle’. Jis lygina juos dar su lo. umbra iš *unksrā ‘Schatten’. […]
Šaltinis:: Eckert 1969, 8–9

Antraštė:: vãkaras
Straipsnelis:: Lie. vãkaras, la. vakars turėtų kilti iš *uekaras su asimiliacija (Otrębskis, LP 1955, V, 26). Savo ruožtu *uekaras yra iš *uekeros (sl. večerъ) su analoginiu priesagos abliautu (žr. vasara, ungurys). Tačiau formoje *uekeros -er- nėra tikra priesaga. Arm. gišer, lo. uesper, kimr. ucher, bl.-sl. *uekeros tęsia seną dūrinį *u(e)ik(s) + ksperos (žr. REArm. 1966, III, 13–15). Antrasis dėmuo yra susijęs su av. xšapar- n. ir xšapan- xšafn- f. (n. su azan ‘diena’, cf. av. xšap-, s. i. kṣap f. ‘tamsa, naktis’). *uekeros, atrodo, yra būdvardinis darinys, plg. gr. ἕσπερος. Šalia večerъ m. pietų slavų medžiaga taip pat rodo buvus večer- n. ir večerъ f. < *uekVr-, *ueker-. Neutrum forma galėjo kilti iš kažko panašaus į *uekur-, *uekr-, kur netiesioginis *uekr- buvo vėliau pakeistas į *ueker- (plg. mater-). Taigi slavų giminės variantai suteikia pamatą priesagos abliauto produktyvumui baltų formoje *uekar as.
Šaltinis:: Hamp 1970b, 29–31

Antraštė:: vãkaras
Straipsnelis:: žr. vesti
Šaltinis:: Kortlandt 1977, 326

Antraštė:: vãkaras
Straipsnelis:: Lie. vãkaras ‘evening’, dgs. vãkarai, vakãrai, vakaraĩ ‘west’, vãkar ‘yesterday’, la. vakars ‘evening’, dgs. vakari ‘west’, vakar ‘yesterday’ yra aiškiai susiję su sl. *večerъ m.(/n.), *večerь f. ‘evening’ (plg. s. sl. večerъ, bulg., mak. véčer, s.-kr. vȅčēr, slov. večêr, slovk., č. večer, luž. a. wječor, trm. wječer, luž. ž. (w)jacor, trm. wjacer, wjecor, le. wieczór, s. r. večerъ, r. véčer, ukr. véčir, br. véčar) ir *vьčera ‘yesterday’ (plg. s. sl. vьčera, bulg., mak. včéra, s.-kr. jùčêr(a), slov. včéra, slovk., č. včera, luž. a. wčera, luž. ž. cora, le. wczoraj, r. včerá, ukr. včóra, br. učóra). Tačiau šis palyginimas palieka keletą dar neatsakytų klausimų: 1) kodėl rytų baltų *vakaras ir sl. *večer balsiai neatitinka vienas kito?; 2) Kaip jie susiję su *u̯espero- ‘evening’ (plg. gr. ἔσπερος, lo. uesper, v. kimrų ucher, s. kornų gurthuher)?; 3) kokia yra baltų ir slavų formų etimologija?.Ad 1): veikiausia lie. vãkaras ir t. t. šalia sl. *večerъ ir t. t. atspindi dėsningą apofoniją o//e. Kiti aiškinimai yra priversti operuoti su nedėsningais fonologiniais procesais. Ad. 2): vargu, ar baltų-slavų formos gali būti tiesiogiai susijusios su ide. *u̯espero-. Čia galime turėti reikalą su paraleliais dariniais. Ad 3): Joshua Katz (Evening Dress: The metaphorical background of Latin uesper and Greek ἔσπερος, in Proceedings of the Eleventh Annual UCLA Indo-European Conference, Washington, D.C., Institute for the Study of Man, 2000, 69–93) yra interpretavęs *u̯espero- ‘evening’ kaip ‘Night as wearing a shroud or other garmant’ (plg. het. waspa- ‘clothes (of the dead)’, lo. uespillo ‘undertaker; thief who stelas the clothes of the dead’). Ši patraukli teorija skatina ieškoti panašaus aiškinimo baltų ir slavų formoms. Kaip jau siūlė Bezzenbergeris (Beiträge zur Kunde der indogermanischen Sprachen 1878, II, 141–151), lie. vãkaras ir t. t. šalia sl. *večerъ ir t. t. reikėtų sieti su baltų-slavų žodžiais, reiškiančiais ‘eyelid, cover’: lie. vókas m. ‘Augenlid, Augenwimper; Umschlag, Briefumschlag, grosser aus Stroh geflochtener Korb oder Kübel’, vóka f. ‘(Schachtel)deckel’, akiẽs vóka ‘Augenlid’ (ir kt. pvz.), la. vâks ‘Deckel, Stürze; die obere Hälfte einer Flachsbreche; Getreidemass’, acu vāki ‘Augenlid’ (ir kt. pvz.), sl. *věko ‘eyelid, cover’ (plg. s. sl. věko, slov. vẹ́ko, slovk. veko, s. č. vieko, le. wieko, r., br. wieko ir kt.), plg. galbūt alb. vetull ‘eyebrow’ (< *u̯ōkʷlā), s. isl. vætt n. ‘Deckel einer Truhe’, norv. vette ‘Griff in der Mitte eines Deckels’ (< šiaur. germ. *wehta-). Pagrindinė šios etimologijos problema yra balsių neatitikimas tarp lie. vókas, sl. *věko (su ilgaisiais balsiais) ir lie. vãkaras, sl. *večerъ (su trumpaisiais balsiais). Galimas daiktas, kad lie. vãkaras, sl. *večerъ kilo iš *u̯ok(ʷ)‑[e]r-o-, *u̯ek(ʷ)‑[e]r-o- ‘evening’, nes iš šaknų *u̯ok(ʷ)-, *u̯ek(ʷ)- buvo daromi vr̥ddhi-dariniai, reiškiantys ‘cover; eyelid’: lie. vókas ir t. t. < *u̯āk- (iš *u̯ak-, plg. s. lie. apvakti ‘verwahren’), sl. *věko < *u̯ēko-.
Šaltinis:: Blažek 2002b, 21–25

Antraštė:: vãkaras
Reikšmė:: вечер
Straipsnelis:: Degtiarevas cituoja Meillet, jog lietuvių daugiskaitos pavyzdžiai su -aĩ taip pat yra kuopinės prigimties: vãkaras ‘вечер’, vakaraĩ.
Šaltinis:: Дегтярев 1994, 39–40

Antraštė:: vãkaras
Reikšmė:: evening
Straipsnelis:: Straipsnyje aptariamas ide. *-sr- atspindžiai germanų kalbose, atsižvelgiant į Vernerio dėsnio kontekstą. Yra priežasčių manyti, kad žodis reiškiantis ‘west’ yra susijęs su ide. prokalbės žodžiais ‘evening ~ sunset’. Ide. *westra ‘west’ gali būti lygintina su lo. vesper, vespera, gr. ἒσπερος, vãkaras, vid. kimrų ucher, kurių reikšmė ‘evening’, kartais ‘evening (adj.) western’.
Šaltinis:: Gąsiorowski 2012, 122