Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
vakaras
.
Rezultatai
Antraštė:
vãkaras
Straipsnelis:
žr.
nakvoti
Šaltinis:
Smoczyński 1990
, 164
Antraštė:
vãkaras
Straipsnelis:
Arm.
gišer
,
gišeroy
‘naktis’,
gišerė
, taip pat
gišerayn
‘nakties’. [Lit.: Hübschmann AG I 435; Walde-Pokorny I 15; Walde-Hofmann II 770 t.]. Šis žodis gretinamas su gr. ἕσπερος, lo.
vesper
, s. air.
fescor
, lie.
vakaras
, s. sl.
večerъ
. Jau Hüschmannas teisingai pastebėjo: „šių žodžių neįmanoma atskirti, lygiai taip pat neįmanoma ir dėsningai suvienyti.“ […] žodžiai, reiškiantys ‘naktis’ ir ‘tamsa’, dažnai iškraipomi dėl tabu poveikio²⁸ [²⁸ plg. W. Havers, Sprachtabu, 125 su lit.]. Tad beprasmiška nustatinėti bendrą pamatinę ide. žodžių ‘vakaras’ forma. Arm. visų pirma skiriasi nuo kitų žodžių pakitusia reikšme ‘naktis’ […]. Formaliai
gišer
galima kildinti tik iš formos su viduryje esančiu guturaliniu priebalsiu (taigi maždaug *
u̯eqhero
), tuomet artimiausias jis yra s. sl.
večerъ
ir lie.
vãkaras
³⁰ [³⁰ Visus bandymus arm.
gišer
atskirti nuo aptariamos žodžių grupės ir ieškoti kitų etimonų (plg. Petersson, Heteroklisie, 231 t. t., Scheftelowitz, Z. für Ind. und Iran. VI 123) aš laikau visiškai nevykusias].
Šaltinis:
Solta 1960
, 296–297
Antraštė:
vãkaras
Straipsnelis:
Gr. ἕσπερος masc. ‘vakaras’. Senas neanalizuojamas žodis. Akivaizdus atitikimas su lo.
uesper
,
-ī
(iš kur galų
gosper
, air.
fescar
‘vakaras’) gali remtis *
vesper-os
. Lie.
vãkaras
, s. sl.
večerŭ
‘vakaras’ remiasi *
veqe-
ir yra tolimesni kaip ir arm.
gišer
ar galų
ucher
. Formos įvairavimai aiškinami lingvistiniu tabu (Haver, Sprachtabu, 125). Žr. Pokorny 1173.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 376
Antraštė:
vãkaras
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] Lie.
vãkaras
= r.
ве́чер
.
Šaltinis:
Endzelīns DI
II, 340
Antraštė:
vakaras
Straipsnelis:
Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘vakaras’, išskyrus veldinių grupę, kur kilmė ir ryšiai nevisai aiškūs, dažnai susiję su sąvoka ‘vėlus’, ‘lėtas’. Lie.
vakaras
, la.
vakars
, s. sl.
večerŭ
, ir t. t., bendras slavų, gr.
ἑσπέρα
, lo.
vesper
ir
vespera
, visi < ide. *
wespero-
ir *
wekero-
, paralelinių formų su pirma dalimi greičiausiai *
wes-
ir *
we-
, gimin. s. i.
avas
,
ava
‘žemyn’ ir s. ang.
west
ir t. t. ‘vakarai’.
Šaltinis:
Buck 1949
, 997
Antraštė:
vãkaras
Reikšmė:
Abend
Straipsnelis:
Ide. heteroklitikų kontinuantai baltų kalbose, turintys šaknies balsių kaitos
o
laipsnį, o kitose ide. kalbose, taip pat iš dalies ir slavų –
e
laipsnį: […] 3. lie.
vãkaras
, la.
vakars
‘Abend’ turi
-o-
laipsnį. Greta yra sl. *
večerъ
iš *
u̯eker-
(plg. r.
вечер
, č.
večer
, s. sl.
вєчєръ
) su
-e-
laipsniu. Sl. taip pat yra nulinis laipsnis *
vьčer-
: s. sl.
вьчера
,
навьчеръ
, r.
вчера
, le.
wczoraj
ir kt. Fraenkelis (ZfslPh, XXVI , 343) pamini ir baltiškus žodžius vakarui žymėti, turinčius šaknies vokalizmo pilnojo laipsnio susilpnėjimą, būtent nykstamąjį laipsnį: lie.
ūksmė̃
,
ùnksna
‘Schatten’;
paùnksnė
,
-is
;
paùnksmė
‘Schatten; der Sonne nicht zugängliche Stelle’. Jis lygina juos dar su lo.
umbra
iš *
unksrā
‘Schatten’. […]
Šaltinis:
Eckert 1969
, 8–9
Antraštė:
vãkaras
Straipsnelis:
Lie.
vãkaras
, la.
vakars
turėtų kilti iš *
uekaras
su asimiliacija (Otrębskis, LP 1955, V, 26). Savo ruožtu *
uekaras
yra iš *
uekeros
(sl.
večerъ
) su analoginiu priesagos abliautu (žr.
vasara
,
ungurys
). Tačiau formoje *
uekeros
-er-
nėra tikra priesaga. Arm.
gišer
, lo.
uesper
, kimr.
ucher
, bl.-sl. *
uekeros
tęsia seną dūrinį *
u(e)ik(s)
+
ksperos
(žr. REArm. 1966, III, 13–15). Antrasis dėmuo yra susijęs su av.
xšapar-
n. ir
xšapan-
xšafn-
f. (n. su
azan
‘diena’, cf. av.
xšap-
, s. i.
kṣap
f. ‘tamsa, naktis’). *
uekeros
, atrodo, yra būdvardinis darinys, plg. gr. ἕσπερος. Šalia
večerъ
m. pietų slavų medžiaga taip pat rodo buvus
večer-
n. ir
večerъ
f. < *
uekVr-
, *
ueker-
. Neutrum forma galėjo kilti iš kažko panašaus į *
uekur-
, *
uekr-
, kur netiesioginis *
uekr-
buvo vėliau pakeistas į *
ueker-
(plg.
mater-
). Taigi slavų giminės variantai suteikia pamatą priesagos abliauto produktyvumui baltų formoje *
uekar as
.
Šaltinis:
Hamp 1970b
, 29–31
Antraštė:
vãkaras
Straipsnelis:
žr.
vesti
Šaltinis:
Kortlandt 1977
, 326
Antraštė:
vãkaras
Straipsnelis:
Lie.
vãkaras
‘evening’, dgs.
vãkarai
,
vakãrai
,
vakaraĩ
‘west’,
vãkar
‘yesterday’, la.
vakars
‘evening’, dgs.
vakari
‘west’,
vakar
‘yesterday’ yra aiškiai susiję su sl. *
večerъ
m.(/n.), *
večerь
f. ‘evening’ (plg. s. sl.
večerъ
, bulg., mak.
véčer
, s.-kr.
vȅčēr
, slov.
večêr
, slovk., č.
večer
, luž. a.
wječor
, trm.
wječer
, luž. ž.
(w)jacor
, trm.
wjacer
,
wjecor
, le.
wieczór
, s. r.
večerъ
, r.
véčer
, ukr.
véčir
, br.
véčar
) ir *
vьčera
‘yesterday’ (plg. s. sl.
vьčera
, bulg., mak.
včéra
, s.-kr.
jùčêr(a)
, slov.
včéra
, slovk., č.
včera
, luž. a.
wčera
, luž. ž.
cora
, le.
wczoraj
, r.
včerá
, ukr.
včóra
, br.
učóra
). Tačiau šis palyginimas palieka keletą dar neatsakytų klausimų: 1) kodėl rytų baltų *
vakaras
ir sl. *
večer
balsiai neatitinka vienas kito?; 2) Kaip jie susiję su *
u̯espero
- ‘evening’ (plg. gr. ἔσπερος, lo.
uesper
, v. kimrų
ucher
, s. kornų
gurthuher
)?; 3) kokia yra baltų ir slavų formų etimologija?.Ad 1): veikiausia lie.
vãkaras
ir t. t. šalia sl. *
večerъ
ir t. t. atspindi dėsningą apofoniją
o
//
e
. Kiti aiškinimai yra priversti operuoti su nedėsningais fonologiniais procesais. Ad. 2): vargu, ar baltų-slavų formos gali būti tiesiogiai susijusios su ide. *
u̯espero
-. Čia galime turėti reikalą su paraleliais dariniais. Ad 3): Joshua Katz (Evening Dress: The metaphorical background of Latin uesper and Greek ἔσπερος, in Proceedings of the Eleventh Annual UCLA Indo-European Conference, Washington, D.C., Institute for the Study of Man, 2000, 69–93) yra interpretavęs *
u̯espero
- ‘evening’ kaip ‘Night as wearing a shroud or other garmant’ (plg. het.
waspa
- ‘clothes (of the dead)’, lo.
uespillo
‘undertaker; thief who stelas the clothes of the dead’). Ši patraukli teorija skatina ieškoti panašaus aiškinimo baltų ir slavų formoms. Kaip jau siūlė Bezzenbergeris (
Beiträge zur Kunde der indogermanischen Sprachen
1878, II, 141–151), lie.
vãkaras
ir t. t. šalia sl. *
večerъ
ir t. t. reikėtų sieti su baltų-slavų žodžiais, reiškiančiais ‘eyelid, cover’: lie.
vókas
m. ‘Augenlid, Augenwimper; Umschlag, Briefumschlag, grosser aus Stroh geflochtener Korb oder Kübel’,
vóka
f. ‘(Schachtel)deckel’,
akiẽs vóka
‘Augenlid’ (ir kt. pvz.), la.
vâks
‘Deckel, Stürze; die obere Hälfte einer Flachsbreche; Getreidemass’,
acu vāki
‘Augenlid’ (ir kt. pvz.), sl. *
věko
‘eyelid, cover’ (plg. s. sl.
věko
, slov.
vẹ́ko
, slovk.
veko
, s. č.
vieko
, le.
wieko
, r., br.
wieko
ir kt.), plg. galbūt alb.
vetull
‘eyebrow’ (< *
u̯ōkʷlā
), s. isl.
vætt
n. ‘Deckel einer Truhe’, norv.
vette
‘Griff in der Mitte eines Deckels’ (< šiaur. germ. *
wehta
-). Pagrindinė šios etimologijos problema yra balsių neatitikimas tarp lie.
vókas
, sl. *
věko
(su ilgaisiais balsiais) ir lie.
vãkaras
, sl. *
večerъ
(su trumpaisiais balsiais). Galimas daiktas, kad lie.
vãkaras
, sl. *
večerъ
kilo iš *
u̯ok(ʷ)‑[e]r-o
-, *
u̯ek(ʷ)‑[e]r-o
- ‘evening’, nes iš šaknų *
u̯ok(ʷ)
-, *
u̯ek(ʷ)
- buvo daromi
vr̥ddhi
-dariniai, reiškiantys ‘cover; eyelid’: lie.
vókas
ir t. t. < *
u̯āk
- (iš *
u̯ak
-, plg. s. lie.
apvakti
‘verwahren’), sl. *
věko
< *
u̯ēko
-.
Šaltinis:
Blažek 2002b
, 21–25
Antraštė:
vãkaras
Reikšmė:
вечер
Straipsnelis:
Degtiarevas cituoja Meillet, jog lietuvių daugiskaitos pavyzdžiai su -
aĩ
taip pat yra kuopinės prigimties:
vãkaras
‘вечер’,
vakaraĩ
.
Šaltinis:
Дегтярев 1994
, 39–40
Antraštė:
vãkaras
Reikšmė:
evening
Straipsnelis:
Straipsnyje aptariamas ide. *-
sr
- atspindžiai germanų kalbose, atsižvelgiant į Vernerio dėsnio kontekstą. Yra priežasčių manyti, kad žodis reiškiantis ‘west’ yra susijęs su ide. prokalbės žodžiais ‘evening ~ sunset’. Ide. *
westra
‘west’ gali būti lygintina su lo.
vesper
,
vespera
, gr.
ἒσπερος
,
vãkaras
, vid. kimrų
ucher
, kurių reikšmė ‘evening’, kartais ‘evening (adj.) western’.
Šaltinis:
Gąsiorowski 2012
, 122
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas