Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
velinuva
.
Rezultatai
Antraštė:
velinuvà
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžti, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Mirusiųjų vėlės. Lie.
vė̃lės
,
vẽles
pl., la.
veļi
labai primena s. isl.
valar
‘krito kovos lauke’ (
Val-hǫll
‘kritusiųjų dangus’ arba
Walhalla
) – iš v. , išsaugoto toch. A
wäl
‘mirti’ (
walu
‘miręs’). Čia taip pat ir lie.
velinuvà
‘piktoji dvasia’ ir
vẽlinas
>
vélnias
, la.
veļ(n)s
‘velnias’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 233
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas