Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: velinuva, šiurės, nudyvelėti, žirgas, grūdė, ąžuolas, orė, gausti, gauju, smelelis, smakaulė, gudas, bengti, penktas, abejodumas, vytulas, baldė, rumžti, -skusti, aukauti, liauti, paliauti, strebulė, levonas, kuitis, tolydžiai, pjauti, vazanka, iek-, apmilvinti, virsti, kamanė, klibuoti.

Antraštė:

velinuvà

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžti, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Mirusiųjų vėlės. Lie. vė̃lės, vẽles pl., la. veļi labai primena s. isl. valar ‘krito kovos lauke’ (Val-hǫll ‘kritusiųjų dangus’ arba Walhalla) – iš v. , išsaugoto toch. A wäl ‘mirti’ (walu ‘miręs’). Čia taip pat ir lie. velinuvà ‘piktoji dvasia’ ir vẽlinas > vélnias, la. veļ(n)s ‘velnias’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 233