Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: velti, vigras, letvėža, lielis, siklyti, delsus, skalauti, grūdija, putarnyti, žamė, žardas, viesulas, stingrus, blanda, gelta, pasaga, žagas, gurgūlė.

Rezultatai

Antraštė:: vélti
Straipsnelis:: Gr. εἰλέω ‘surinkti, spausti, slėgti’. Praes. εἰλέω paprastai yra aiškinamas iš *ϝελ-νέω. Taip pat gretinama su glosa ἀπελλεῖν·ἀποκλείειν (Hes.), kurios geminata gali būti eolietiška. Nežinoma, kuris iš retų dubletų – εἴλλω ir ἴλλω būtų ne kas kaip (grafinės? arba greičiau etimologinės?) painiavos su εἰλέω 2 rezultatas. Iš εἰλέω – pass. aor. ἀλῆναι ir t. t. rodo laukiamą nulinį vokalizmą. Bendraties aor. ἔλσαι taip pat yra aiškus; balsiu e buvo išplėsta pl. (ϝ)έ(ϝ)ελμαι, tuo tarpu kai plusc. ἐόλει turi laukiamą o (perf. *ϝεϝολ-α). Aor. tipas εἰλῆσαι būtų praes. perdirbimas. Tarp gausių ide. žodžių, rodančių šaknį *wel- su ϝελ- aiškiai gretintini: r. instr. válom ‘masiškai’, zavál ‘užtvara’ (plg. ϝήλημα) iš *wol-. Iš *wel- s. sl. velĭ ‘labai’. Be to, lie. veliù, vélti. Nieko aiškaus. Žr. Burdach, N. Jbb. 49, 254 ir toliau, Frisk ir Pokorny 1138
Šaltinis:: Chantraine DEG, 319

Antraštė:: vélti
Straipsnelis:: Gr. εἰλέω, ἴλλω, εἴλλω ‘daryti, sukti, riešti’ [319]. Gr. εἰλέω, ἴλλω paprastai aiškinami kaip praes. su nosiniu priebalsiu *ϝελ-νέ-ω ir kaip praes. su reduplikacija *ϝί-ϝλω. Tada atstatoma šaknis ϝελ- ‘sukti’, kurią daugiau ar mažiau aiškiai atpažįstame gr. žodžiuose ἕλιξ, ἕλμις, galbūt ἔλανη, ἕλμις, εὐλη, ὅλμος, οὖλος ir t. t. Be to, žinoma, εἰλύω, ἕλιξ. Be prie εἰλύω nurodytų sugretinimų, paminėtini air. fillim ‘sukti’, lie. veliù, vélti, s. sl. valiti ‘riesti’.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 319–320

Antraštė:: vélti
Straipsnelis:: [Bendraide. žodis] arm. glem ‘ritu, ritinu, metu žemyn’, […]. [Lit.: Hübschmann, AG I 433; Walde-Pokorny, I 298 t. t., Meillet Esquisse² 111; Brugmann Grdr. II², 3, 156[…] Adjarian Arm. Wurzelwörtebuch II 112.] […] Plačiai paplitusią šaknį ide. *u̯el- ‘sukti’ atspindintys žodžiai pagal darybos būdą skirstytini į įvairias grupes […]. […] Arm. forma be u, ji lyginama su s. i. valati ‘sukasi’, lie. veliù, vélti ‘walken’ ir sl. valiti ‘risti, vartyti, volioti’.
Šaltinis:: Solta 1960, 81–82

Antraštė:: vélti
Straipsnelis:: Slavų kalbose indeterminatyvo vienaskaitos šaknies a vokalizmo ir determinatyvo vienaskaitos e vokalizmo ryšio¹¹² [¹¹²[…]bažn. sl. valiti (s. sl. tik refl.) ir lie. vélti ‘velti, risti, vartyti, volioti’, la. vêlt ‘t. p.’ ryšys yra ginčytinas: sl. kalbos veiksmažodis iš dalies kauzatyvas (Meillet 1896, 144; Trautmann 349), iš dalies kaip iteratyvas (Stang, Sur l’accentuation des verbes causatifs et itératifs en slave, NTS 16, 1952, 267; Vaillant 1966, 429) dera prie bl. paliudyto darinio, iš dalies kaip denominatyvas dera prie b. sl. valъ atstovaujamo vardažodžio (Vasmer I 165 t.; Kiparsky, Das Wortakzent der russ. Schriftsprache, 1962, 300 t.).] ir slavų kalbų tipo iteratyviniais dariniais negalima pagrįsti.
Šaltinis:: Koch 1984, 155

Antraštė:: vélti
Straipsnelis:: Germ. wul-a- ‘virti, kunkuliuoti, wallen’ (go. wulan ‘wallen, um sich greifen’) etimologijos neturi. Šiaip jau ši germ. leksema gretinama su wel- ‘sukti, vyti, risti, ridenti’ ir ‘wallen’. Kaip šitas reikšmes paaiškinti, iki šiol nesumanyta. Šalia egzistuoja savo reikšme kur kas geriau tinkanti šaknis wor- ‘wallen’, slypinti lie. vi̇̀rti ‘kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros, virinti; gaminti maistą virinant’, s. sl. virěti ‘kochen, sieden’. Šaknimi wel- remiasi: lie. veliù, vélti ‘trinant gaminti iš vilnų, plaukų ar jų gaminį tvirtinti, walzen’, vilnis ‘Welle, Woge’, s. sl. valiti sę ‘sich wälzen’, vlьna ‘Welle, Woge’, vъlati sę ‘von den Wellen hin und her geworfen werden’, gr. ἴλλω (*wi-wl-), εἰλέω (*wel-ne-) ‘rolle, drehe, winde, wälze’, s. i. valati ‘dreht, rollt, bewegt’, valana ‘Drehung, Bewegung, Wogen’, ūrmí- ‘Welle’.
Šaltinis:: Seebold 1970, 552–553

Antraštė:: velti
Reikšmė:: linki
Straipsnelis:: S. r. владъ ir kt. sufikso iliustracijai greta lo. valēre galėjo eiti ir s. lie. -velti ‘linki’.
Šaltinis:: Kazlauskas 1968c, 146

Antraštė:: vélti
Straipsnelis:: [Reikia priskirti tris šaknis tai medžiagai, kurią Walde-Pokorny I 304t. priskiria šakniai *u̯el- ‘reißen’ arba LIV priskiria šaknims 1*su̯el- ir *u̯elh₃-:] 1) *h₂u̯elh₁- ‘durch Schlagen verwirren, Filz vorbereiten, kämmen’: lie. veliù, vė́liau, vélti ‘schlagen, krempeln, Haare oder Fäden verwirren’ (reikšmė ‘walken, wälzen’ atsirado dėl kontaminacijos su šaknimi *u̯el- ‘rollen’, s. ru. valъ ‘unda, Welle’, s. sl. valiti, lakonų βήλημα· κώλυμα, arm. gelowm, egel ir t. t.), vėlinỹs ‘Filztuch’, het. hullie- ‘besiegen, umstoßen, zerquetschen’, darinys *h₂u̯élh₁-mn̥- (> arm. gełmn) → *h₂u̯lh₁-mn-ó/éh₂- > *h₂u̯lh₁nó/éh₂- > gr. λῆνος, λείνα· ἔρια Hsch., het. hu-u-la-na-, lo. lānā, s. i. ū́rṇā-, lie. vìlna ir t. t. ‘Wolle’ (< *‘Filz’?).
Šaltinis:: Tremblay 2009, 497–498

Antraštė:: vélti
Reikšmė:: norėti
Straipsnelis:: Lie. trm. vélti, vẽlia, vė́lė ‘norėti’ turi baltiškas (ar net senesnes šaknis).
Šaltinis:: Kaukienė 2006, 379

Antraštė:: vélti
Straipsnelis:: [Aptariami rytų bl. *u̯ē̆l-/*u̯il- ‘sukti’, ‘velti (vilną)’, ‘ridenti’ (> ‘banguoti’, ‘kunkuliuoti’) atstovai]. Lie. vélti, la. vel̂t ‘ridenti’; ‘velti’, (pa)vilt ‘(pa)volioti’. Prūsų kalbos vediniai ūlint ‘kovoti’ (*u̯āl-), t. y. *‘grumtis, parversti, volioti’, walis ‘branktas’, t. y. *‘suveržiklis, susukiklis’ leidžia atstatyti pr. *u̯el- ‘sukti, veržti, volioti, grumtis’ (plg. Mažiulis IV 209t., 210; 217t.; 218) iš bl. *u̯el-/*u̯il- < ide. *u̯el-/*u̯l̥- ‘sukti, risti’ [plg. *u̯el-/*u̯elə-/*u̯lē- Pokorny 1140; *u̯el- Feist 576, Hofmann 72; Mayrhofer III 161; Levickij 233; Karulis II 505; *u̯el-/*u̯l̥- Mažiulis PKP II 261t.; *u̯elH LIV 618]. Greta jų germanų atitikmenys: go. wulan ‘virti’, s. v. a. wallan ‘virti, kunkuliuoti, jaudintis’, wellan ‘ridenti, ritinti, volioti’ ir kt. (žr. Seebold 552, 553, 558). Dar plg. s. i. válati ‘sukasi, grįžta’, gr. at. εἴλλω (ἐϝέλ-ι̯-ω) ‘ritu, ridenu’.
Šaltinis:: Kaukienė 2006, 383–384