Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: veržti, šaras, bargas, sožiauka, lamas, veldėti, padėklas, džiugus, vidurys, irti, laksnus, kaimynas, vievesa, šlajės, ridėti, bakoti, tapnoti, santaka, viskas, telkti, keidašyti, piršti, kauparas.

Rezultatai

Antraštė:: ver̃žti
Straipsnelis:: Gr. εἴργω ‘uždaryti; išžergti; vyti; kliudyti’. Galima atstatyti patikimą kamieną *wer-g-. Žodžio pradžios ϝ patvirtina forma su proteze ἐϝεργ-, iš kurios kontrakcijos keliu εἰργ-. Sporadiškai paliudyta aspiracija bus kilusi iš dusliojo ρ formose ἑρξ-, ἑρκτ-, plg. Sommer, Lautstudien 127 ir toliau, bei Solmsen, Untersuchungen 221 ir toliau. Tatai nustačius kliūtis yra ta, kad kitose ide. kalbose yra daug kamienų, su kuriais galima lyginti, tačiau jų reikšmė gana skirtinga. Galvojama apie lo. urgeō ‘spausti’ (plg. Ernout-Meillet s. u.); su balsiu e lie. veržiù, ver̃žti (E. Fraenkel, KZ 72, 1955, 193 ir toliau). Žr. Frisk s. u.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 323

Antraštė:: ver̃žti
Straipsnelis:: Toch. A yärçār, adv. ‘aplinkui, iš visų pusių’. Šis prieveiksmis yra skolinys iš B dialekto, kur *yärçā́r kilo iš ide. *u̯erg̑- < *u̯ereg̑- ‘uždaryti, pašalinti’, su s. i. vr̥jána- ‘aptvaras, parkas; tvartas’, av. varəz- ‘užtverti’, lie. veržiù, ver̃žti, gr. (ϝ)έργειν, εἴργειν‘uždaryti, pašalinti’, s. air. fraig ‘aukšta, stora siena’ < ide. *u̯reg̑i-. Keltų formos morfologinė struktūra paaiškina *g̑ palatalizaciją toch. A < B yärçār: reikia iškelti senąjį *yärçi-ār > *yärçyār > *yärççār (*çy > *çç asimiliacija) > *yärçār (*çç > *ç supaprastinimas). Dėl -ar prijungimo prie B *yärçi- < ide. *u̯reg̑i-, plg. taip pat, pvz., B sinonimą B yeksnar, aiksnar padarytas iš (AB) yäks- ‘slopinti, spausti’ -n- kamieno. Toch. A < B yärçār, B yeksnar, aiksnar kartu yra ir semantinė paralelė.
Šaltinis:: Windekens 1976, 594

Antraštė:: ver̃žti
Reikšmė:: einengen
Straipsnelis:: warsus E. 91 ‘lūpa’ : s. isl. vǫrr ‘t. p.’. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 266 t.; kitaip (: lie. ver̃žti) Agrell, Zwei Beitr. z. slav. Lautgesch. 37 t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 334

Antraštė:: ver̃žti
Straipsnelis:: Kitokio pobūdžio alb.-bl.-sl. kalbų sutapimai ir germanų (greta kultūrinių įtakų) ne tokie dažni: […] lie. ver̃žti, s. sl. ПОВРѢСТИ (-ВРЬЗѪ) ‘surišti’ […], ОТВРѢСТИ ‘atidaryti, atidengti’, alb. vjerdh ‘atimti (paraidžiui atrišti) nuo krūties (kūdikį)’, urdh ‘плющ’, s. v. a. wurgjan ‘spausti’, s. isl. virgill ‘virvė, mazgas, raištis’ […].
Šaltinis:: Широков 1984, 21

Antraštė:: ver̃žti
Straipsnelis:: Oset. wyrz|urz ‘piršto galas’, tiksliau ‘piršto galo minkštimas’. Oset. wyrz|urz priklauso prie av. ərəzu ‘pirštas’, kaip oset. wyrdug|urdug prie av. ərədva- ‘vertikalus; staigus’. Ir vienu ir kitu atveju reikia suponuoti du pirminius variantus: su pradiniu r̥- (*r̥zu-, *r̥dwa-) ir su pradiniu wr̥- (*wr̥zu-, *wr̥dwa-). Plg. av. dvaeibya ərəzubya ‘dviem pirštais’ (AiW 353), oset. dywwæ wyrzæj. Av. ərəzu- ‘pirštas’ sutapatinamas su ərəzu- ‘tiesus’ ir priskiriamas ide. *reg̑- ‘tiesus’ ir pan. (Pokorny 854) lizdui. Labai abejotina. Pirštų specifika ne jų tiesumas, o atvirkščiai – gebėjimas sulinkti ir tokiu būdu atlikti žmogui naudingus veiksmus: laikyti, sugriebti, suspausti ir pan. Greičiau reikia kildinti iš pagrindo *(w)regh- ‘veržti, spausti’ ir pan. (pirštai = ‘veržtuvai’) ir gretinti su lie. ver̃žti, s. v. a. wurgen ‘smaugti’ ir pan., lie. viržỹs ‘virvelė’, le. wrzos ‘viržis’ (Pokorny 1154–1155). Plg. ængoylʒ. Žr. Миллер, IF 21, 333; Bailey, Asica 37, TPhS 1960, 81.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 128

Antraštė:: ver̃žti
Straipsnelis:: Germ. wrek-a- ‘persekioti, verfolgen’ (go. wrikan ‘verfolgen’, s. isl. reka ‘varyti, ginti, treiben, erzinti, pajuokti, ausführen, (at)keršyti’, s. ang. wrecan ‘mygti, spirti, skubinti, ginti, vortragen, erzinti, pajuokti’ [568], s. fryz. wreka ‘verfolgen, erzinti, pajuokti’, s. v. a. rehhan ‘verfolgen, bausti, rächen’) etimologijos neturi. Artimiausi atitikmenys: lo. urgeō ‘pressen, drängen, treiben, niederdrücken’, urgeri + gen. ‘bedrängt, verfolgt werden’ [569]. Iš bl.-sl. kalbų čia galima priskirti dvi giminiškų žodžių šeimas, kurių leksemos baigiasi skirtingais dantiniais: lie. ver̃žti ‘suraišioti, užraišioti, siaurinti, spausti’ ir lie. var̃gti ‘vargą kęsti, gyventi neturte, nepritekliuje; kęsti kokį nepatogumą’. Toliau yra s. i. vrajati ‘eina, klajoja’, pra- ‘zieht als Bettler herum’, kauz. ‘verbannt’.
Šaltinis:: Seebold 1970, 568–570