Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
vérgas
Straipsnelis:
Toch. A wraske ‘liga’ su formomis: gen. sg. wraskeyis, nom. –acc. pl. wraskeyäntu, adj. vedinys wraskeyu ‘ligotas’; Duchesne-Guillemin BSL 41, 2 (1941), 147, sugretino šį žodį su s. i. pra-vraska- ‘įpjova’, s. sl. vraska ‘raukšlė’ (< *u̯orsqā) ir t. t., bet aš manau, kad šio lyginimo semantinis aspektas yra labai silpnas (plg. Frisk, GEW II (1966) 641). Antra vertus, reikia, žinoma, visiškai atsisakyti ryšio su A wras- ‘išbandyti, jausti, kankinti (?)’, kaip jau (atsargiai) buvo pareikšta Toch. Gr. (1931) 473. Todėl čia aš grįžtu prie aiškinimo, kurį aš, nors ir per daug plačia perspektyva, pasiūliau savo Lexique (1941) 164, t. y. prie lyginimo su iki šiol izoliuota bl.-sl. grupe: lie. ver̃gas ‘Not, Elend, Muhe, Ungemach, Armut’, var̃gti ‘Not oder Elend leiden sich plagen, in Elend sein, sich abmüten’, la. vãrgs ‘siech, elend; Elend’, pr. wargs ‘schlecht, böse’, lie. vérgas, s. sl. vragъ ‘Feind’ ir t. t. Prie šių žodžių dabar taip pat priskirtinas toch. A wärce ‘žemesnis, blogas’ < sen. formos *wärkce ir kilusios iš dialekto B. A wraske reikia kildinti iš sen. formos *warske (labai dažna toch. metetezė) < *wark-ske (disimiliacija). Pastarąją formą, kurioje *wark- atitinka lie. var̃gas ir t. t. < ide. *u̯org-, patvirtina veiksmažodis (plg. lie. var̃gti) su -sk-, kurio tiesioginis vedinys yra *wark-ske (dėl žodžio galo -e, plg. Van Windekens, Orbis 19 (1970) 430 ir toliau).
Šaltinis:
Windekens 1976, 582
Antraštė:
vérgas
Straipsnelis:
Toch. A wärce, nelinksniuojamas adj. ‘prastesnis, blogas’ su vediniais värcets ‘atsisakęs, neturintis’ ir wärcetswātsune ‘trūkumas, netekimas’. A wärce yra supaprastintas iš senesnio *wärce, kuris kilo iš ide. *u̯erg- part. praet. *u̯r̥g-to-. Šį ide. *u̯erg- randame ir iki šiol buvusioje izoliuotoje bl.-sl. šaknyje: lie. ver̃gas ‘Not, Elend, Mühsal, Müle, Ungemach, Armut’, var̃gti ‘Not oder Elend leiden sich plagen, in Elend sein, sich abmüten’, la. vãrgs ‘siech, elend; Elend’, pr. wargs ‘schlecht, böse’, lie. vérgas ‘Sklave’, s. sl. vragъ ‘Feind’ ir t. t. (dėl šių žodžių plg. Fraenkel, LEW 1199). […]. Aš atsisakiau savo aiškinimo, pateikto BSO(A)S 10 (1942) 936 (gretinimo su s. i. ūná- ‘blogesnis, prastesnis’, lo. vānus ‘tuščias’ ir t. t.). Taip pat žr. A wraske ‘liga’.
Šaltinis:
Windekens 1976, 560
Antraštė:
vérgas, ver̃
Reikšmė:
schlau
Straipsnelis:
žr. vergti
Šaltinis:
Karaliūnas 1974, 203–205
Antraštė:
vérgas
Straipsnelis:
Prasl. vorgъ ir pragerm. warga bendrosios atitikmenų reikšmės yra skirtingos: slavų grupės – ‘priešas, nusikaltėlis, atstumtas žmogus, velnias’, o germanų – ‘nusikaltėlis, atstumtas žmogus, velnias’. V. Kiparskio ir A. Stender-Petersono nuomone, slavų ir germanų formos nesusijusios tarp savęs, nes pirmosios turi reguliarų ide. atitikmenų (lie. vérgas, la. vḗrgs, go. wraka ‘persekiojimas’, s. ang. wraek ‘išvijimas’, lo. urgeo ‘ginti’ ir kt.). Tačiau V. Martynovas jas laiko absoliučiai ekvivalentiškomis. Pirminė reikšmė prasl. vorgъ tikriausiai buvo ‘atstumtas, persekiojamas, išvytas žmogus’ (go. wraka ‘persekiojimas’, lo. urgeo ‘veju’). Plg. vok. verhaßt ‘neapkenčiamas’ ~ hetzen ‘persekioti, ginti’. Prie šio priskiriamas ir prasl. vьrgati ‘stumdyti, mėtyti’. Plg. s. r. извралъ ‘atstumtas’, извьргати ‘išvyti’ ir v. lo. iš germ. wargus ‘tremtinys’. Šiuo atveju turime juridinį giminystės terminą, atsiradusį vien slavų dirvoje (vьrgati > vorgъ) (O. N. Trubačiovas). Kad praslavų forma prasiskverbė į pragermanų kalbą jau su terminologine reikšme liudija tabuistinė reikšmė [153] pragermanų warga (s. ang. wearg ‘velnias’, s. v. a. warch ‘velnias’). Plg. r. ворог, bulg. враг, s.-kr. вра̑г, slov. vrag ‘velnias’. Germanai ‘piktai dvasiai’ davė pavadinimą, skirtą ‘žmogui už įstatymo’. [154]
Šaltinis:
Мартынов 1963, 153–154
Antraštė:
vérgas
Straipsnelis:
Sl. vorgъ ‘priešas, nusikaltėlis, atstumtas žmogus, velnias’ turi atitikmenis: lie. vérgas, la. vergs, go. wraka ‘persekiojimas’, s. ang. wræk ‘išvijimas’, lo. urgeo ‘vyti’ ir kt. Prasl. vorgъ pirminė reikšmė turėtų būti ‘atstumtas, persekiojamas, išvarytas žmogus’ (go. wraka ‘persekiojimas’, lo. urgeo ‘veju’). Taip pat čia priskiriamas prasl. vьrgati ‘stumdyti, mėtyti’. Plg. s. r. извралъ ‘atstumtas’, извьргати ‘išvyti’ ir v. lo. iš germ. wargus ‘ištremtasis’. Šiuo atveju turime juridinį giminystės terminą. Jis atsiradęs [34] slaviškoje dirvoje (vьrgati > vorgъ). Ši praslavų forma, įgijusi termino reikšmę, pateko į pragermanų šaką, kurioje turėjo draudimo reikšmę (s. ang. wearg ‘velnias’, s. v. a. warch ‘velnias’). Plg. r. ворог, bulg. враг, s.-kr. вра̑г, slov. vrag ‘velnias’. Pagal tabu semantikos dėsnius germanai, perėmę jį iš slavų, davė ‘piktai dvasiai’ vardą, skirtą ‘žmogui už įstatymo’. Be to, fonetiškai reguliarus būtų pragerm. warka, o ne warga. Todėl reguliarioji pragermanų forma warga rodo, kad ji yra patekusi iš slavų [35].
Šaltinis:
Мартынов 1983, 34–35
Antraštė:
vérgas
Straipsnelis:
[Aptariama Winterio dėsnio svarba baltų ir slavų etimologijos studijoms]. Vargu, ar galima sieti lie. vérgas ‘slave’, la. vȩr̂gs ‘slave’, lie. (pa)vìrgti ‘become a slave, subeit; subjugate, enslave’ lizdą su lie. var̃gas AP 4, 2 ‘hardship, misery’ (vargùs AP 4, var̃gus ‘hard, difficult’, var̃gti ‘live in poverty’), la. vā̀rgs ‘ailing, infirm’ (vā̀rgt ‘be ailing, pine (waste) away’ šalia vãrgt ‘t. p.’, vãrgs) lizdu. Tradiciškai abu lizdai kildinami iš ide. *u̯reg- (plg. go. wrikan ‘persekioti’, wraks ‘persekiotojas’, s. ang. wrecan ‘persekioti, varyti, keršyti’), bet ši etimologija susiduria su formaliaisiais ir semantiniais sunkumais. Taigi atrodo geriau etimologiškai atskirti abu lizdus: vieną su circumfleksine priegaide (‘misery; infirm; evil’, plg. sl. *u̯ȏrgъ ‘foe’), kitą – su akūtine priegaide (‘slave’, iš *u̯erg̑- ‘work’ su kentumine ide. *g̑ raida baltų kalbose). Abi žodžių šeimos patyrė viena kitos įtaką baltų kalbose.
Šaltinis:
Young 2008a, 203–205

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas