Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ver̃sti
Straipsnelis:
Tviolyje pasitaikančiose daržinėse galima užtikti labai senovišku būdu uždaromą durų angą: abiejose skylės pusėse esančiuose vertikaliuose stulpuose išpjaunami grioveliai, į kurios paskui įtaikomos lentutės arba ploni rąsteliai. Toks vienas tašelis (Verschlußbalken) ide. kalbose vadintas *wóros, plg. ἄορον·μοχλόν, πυλῶνα, θυρωρόν. Κύπριοι (Hesych), kas, anot W. Schulze (Kl. Schr. 672), kildina < *sḿ̥-woros, o darybiškai abejomis žinomomis reikšmėmis ide. o-masculina suprastinas kaip ‘Schließer’ ir ‘Verschlußbalken’. Naujadaras συναείρω yra terminas (Fachausdruck), reiškiantis uždarymui ar užvėrimui naudojamų tąšelių išdėstymą vieną ant kito ir jų išlyginimą. Kad vok. žodžiu Gespan draugystės santykiai nusakomi juos lyginant su dvejomis rentlazdės pusėmis, tai ir gr. συνάορος ‘bendražygis, draugas’ šiuo atveju pasidarytas turint prieš akis glaudžiai vieną su kitu susijusius tąšelius, naudojamus kokiai angai uždaryti (Verschlußbalken). Taip pat čia skirtinas ir μετήορος ‘pakeltas į orą, esantis ore’, tai yra aukščiau padėti rąsteliai, kurie remiasi į apačioje esančius. Panašiu būdu buvo uždaromi aplink gyvenvietę sukaltoje aštriatvorėje esantys vartai (plg. osk. veru kaip pl. tantum *werā), kurie, sprendžiant iš E. Vetterio (Glotta 29, 1942, 240) etimologijos, osk. vereui atitinka kaip ‘custodia portalia’. Ir kitose kalbose minėtas uždarymo būdas buvo pavadintas, remiantis šia šaknimi: lie. var̃tai ‘Tor, Tür’, la. vārti ‘t. p.’ ir ‘žaginys dobilams džiovinti’, pr. warto, r. voróta ‘vartai, varteliai’, le. wrota. Jeigu rąstinio namo durys būdavo uždaromos aukščiau minėtu būdu, tai langai uždaryti su lentelių Vorsata. Iš šitų detalių ilgainiui radosi tvirta durų sąvara, sukinėjama apie ašį. Taigi atidarant ir uždarant buvo pasukama: lie. vérti : àtveriu ‘atidarau’, ùžveriu ‘uždarau duris’ [650]. Slavų kalbose šitą veiksmažodžio šaknį atitinka r. otvoritь ‘atidaryti’. Minėta šaknis lotynų kalboje, slypi dūriniuose aperiō ‘atidarau’ ir operiō ‘uždarau’; tas junginys yra senovės padaras, nes jis sutampa su s. i. api-var- ‘uždarau’ ir apa-var- ‘atidarau’. Kad daikto istorija atskleidžia, jog žodžio gyvavime durų sąvaros sukimas, apie ašį yra svarbiausias požymis, tai turbūt lo. vertō ‘suku’, lie. verčiù, ver̃sti ‘(stačią) sukti’ galime kildinti iš šaknies *wer- ‘die Türöffnung mit Riegelbalken verschließen, die in den Nut der Pfosten eingeschoben werden’.
Šaltinis:
Knobloch 1970, 650–651
Antraštė:
ver̃sti
Straipsnelis:
Alb. urth m., taip pat hurth, urdhe, hurdhe f. ir t. t. ‘gebenė; dedervinė’. Nėra jokios giminystės su alb. fruth ‘tymai’ ir, be albanų kalbos, su s. i. pr̥sniḥ ‘išmargintas, šlakuotas’, gr. περκνός ‘apyjuodis, melsvas’ (G. Meyeris), nei su lo. hedera ‘gebenė’ (Barić), nei su alb. urdhë, rum. urda ‘sūrio rūšis’ (Weigand), nei, kaip *skordā refleksas, su s. i. kūrdati ‘jis šoka’. Gebenės, esančios šliaužiančiu arba vijokliniu augalu, ur-, ur-th, atrodo, iš pamatinės *u̯er-: lo. verto ‘sukti’, lie. verčiù, ver̃sti, s. i. vártatē ‘sukti’ ir t. t. Elementas -th yra neaiškus: arba dimin. priesaga, arba dalyvinės priesagos -to- (*u̯er-to- ‘sukęs’) refleksas; rt išsirutuliojo į rth.
Šaltinis:
Çabej 1967a, 87–88
Antraštė:
ver̃sti
Straipsnelis:
tulawortes – taip turbūt taisytinas užrašymas tusawortes E. 131 ‘manchuelt’ (= ‘Eingeweide’, apie tai Becenbergeris BB XX III 318): tūlan + wartint bei lie. ver̃sti, r. вертеть, lo. vertere ‘versti’, s. v. a. werdan ‘werden’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 274 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 329
Antraštė:
ver̃sti
Straipsnelis:
Germ. werþ-a- ‘tapti, darytis, būti; pavirsti, werden’ (go. waírþan ‘werden geboren, werden, entstehen, stattfindfen, kommen’, s. isl. verða ‘werden, entstehen, hereinbrechen’, s, ang. weorðan ‘werden, entstehen, geschehen’, s. fryz. wertha ‘werden, zufallen’ [559], ang. saks. werðan ‘werden, geschehen’, s. v. a. werdan ‘werden, geschehen, entstehen, sich ereignen, zuteil werden’), be jokios abejonės remiasi bendraide. šaknimi wert- ‘drehen’. Reikšmės susiformavimas jokių abejonių nekelia, plg. s. i. v. ir s. v. a. ‘sich entwickeln’: lo. verto, -ere ‘drehen, wechseln, ändern, tauschen’, unbr. co-vert- ‘umdrehen, hinwebden’, kelt. kalbų pavyzdžiai nėra visiškai aiškūs, plg. s. air. ad-ferta ‘aversatur’, di-fort ‘ausschütten, einschenken’, kimr. gwerthu ‘verkaufen’, lie. verčiù ver̃sti ‘wenden, kehren, umwerfen, übersetzen’, s. sl. vrьštǫ, vritěti sę ‘sich drehen, wenden’, gr. (β)ραταναιν· τορύνην (Rührlöffel), s. i. vártate ‘dreht’, med. ‘dreht sich, rollt, verläuft’. Šaknis wert- ‘drehen’ siejasi su wer- ‘drehen, biegen’, kuri postuluotina iš daugybės kokiais formantais išplėstų leksemų, tačiau gryna šaknis, be išplėstukų, neužfiksuota.
Šaltinis:
Seebold 1970, 559–560
Antraštė:
ver̃sti
Reikšmė:
zwingen
Straipsnelis:
Lie. ver̃sti, ver̃čia < *wert-yo- ‘zwingen’ iš ide. *wert-.
Šaltinis:
Bammesberger 1994b, 14
Antraštė:
ver̃sti
Straipsnelis:
žr. vartyti
Šaltinis:
Smoczyński 1989c, 184

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas