Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
verzti
.
Rezultatai
Antraštė:
ver̃žti
Straipsnelis:
Gr. εἴργω ‘uždaryti; išžergti; vyti; kliudyti’. Galima atstatyti patikimą kamieną *
wer-g-
. Žodžio pradžios ϝ patvirtina forma su proteze ἐϝεργ-, iš kurios kontrakcijos keliu εἰργ-. Sporadiškai paliudyta aspiracija bus kilusi iš dusliojo ρ formose ἑρξ-, ἑρκτ-, plg. Sommer, Lautstudien 127 ir toliau, bei Solmsen, Untersuchungen 221 ir toliau. Tatai nustačius kliūtis yra ta, kad kitose ide. kalbose yra daug kamienų, su kuriais galima lyginti, tačiau jų reikšmė gana skirtinga. Galvojama apie lo.
urgeō
‘spausti’ (plg. Ernout-Meillet s. u.); su balsiu
e
lie.
veržiù
,
ver̃žti
(E. Fraenkel, KZ 72, 1955, 193 ir toliau). Žr. Frisk s. u.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 323
Antraštė:
ver̃žti
Straipsnelis:
Toch. A
yärçār
, adv. ‘aplinkui, iš visų pusių’. Šis prieveiksmis yra skolinys iš B dialekto, kur *
yärçā́r
kilo iš ide. *
u̯erg̑-
< *
u̯ereg̑-
‘uždaryti, pašalinti’, su s. i.
vr̥jána-
‘aptvaras, parkas; tvartas’, av.
varəz-
‘užtverti’, lie.
veržiù
,
ver̃žti
, gr. (ϝ)έργειν, εἴργειν‘uždaryti, pašalinti’, s. air.
fraig
‘aukšta, stora siena’ < ide. *
u̯reg̑i-
. Keltų formos morfologinė struktūra paaiškina *
g̑
palatalizaciją toch. A < B
yärçār
: reikia iškelti senąjį *
yärçi-ār
> *
yärçyār
> *
yärççār
(*
çy
> *
çç
asimiliacija) > *
yärçār
(*
çç
> *
ç
supaprastinimas). Dėl
-ar
prijungimo prie B *
yärçi-
< ide. *
u̯reg̑i-
, plg. taip pat, pvz., B sinonimą B
yeksnar
,
aiksnar
padarytas iš (AB)
yäks-
‘slopinti, spausti’
-n-
kamieno. Toch. A < B
yärçār
, B
yeksnar
,
aiksnar
kartu yra ir semantinė paralelė.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 594
Antraštė:
ver̃žti
Reikšmė:
einengen
Straipsnelis:
warsus
E. 91 ‘lūpa’ : s. isl.
vǫrr
‘t. p.’. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 266 t.; kitaip (: lie.
ver̃žti
) Agrell, Zwei Beitr. z. slav. Lautgesch. 37 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 334
Antraštė:
ver̃žti
Straipsnelis:
Kitokio pobūdžio alb.-bl.-sl. kalbų sutapimai ir germanų (greta kultūrinių įtakų) ne tokie dažni: […] lie.
ver̃žti
, s. sl.
ПОВРѢСТИ
(
-ВРЬЗѪ
) ‘surišti’ […],
ОТВРѢСТИ
‘atidaryti, atidengti’, alb.
vjerdh
‘atimti (paraidžiui atrišti) nuo krūties (kūdikį)’,
urdh
‘плющ’, s. v. a.
wurgjan
‘spausti’, s. isl.
virgill
‘virvė, mazgas, raištis’ […].
Šaltinis:
Широков 1984
, 21
Antraštė:
ver̃žti
Straipsnelis:
Oset.
wyrz
|
urz
‘piršto galas’, tiksliau ‘piršto galo minkštimas’. Oset.
wyrz
|
urz
priklauso prie av.
ərəzu
‘pirštas’, kaip oset.
wyrdug
|
urdug
prie av.
ərədva-
‘vertikalus; staigus’. Ir vienu ir kitu atveju reikia suponuoti du pirminius variantus: su pradiniu
r̥-
(*
r̥zu-
, *
r̥dwa-
) ir su pradiniu
wr̥-
(*
wr̥zu-
, *
wr̥dwa-
). Plg. av.
dvaeibya ərəzubya
‘dviem pirštais’ (AiW 353), oset.
dywwæ wyrzæj
. Av.
ərəzu-
‘pirštas’ sutapatinamas su
ərəzu-
‘tiesus’ ir priskiriamas ide. *
reg̑-
‘tiesus’ ir pan. (Pokorny 854) lizdui. Labai abejotina. Pirštų specifika ne jų tiesumas, o atvirkščiai – gebėjimas sulinkti ir tokiu būdu atlikti žmogui naudingus veiksmus: laikyti, sugriebti, suspausti ir pan. Greičiau reikia kildinti iš pagrindo *
(w)regh-
‘veržti, spausti’ ir pan. (pirštai = ‘veržtuvai’) ir gretinti su lie.
ver̃žti
, s. v. a.
wurgen
‘smaugti’ ir pan., lie.
viržỹs
‘virvelė’, le.
wrzos
‘viržis’ (Pokorny 1154–1155). Plg.
ængoylʒ
. Žr. Миллер, IF 21, 333; Bailey, Asica 37, TPhS 1960, 81.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ
IV, 128
Antraštė:
ver̃žti
Straipsnelis:
žr.
rengtis
Šaltinis:
Seebold 1970
, 569–570
Antraštė:
ver̃žti
Straipsnelis:
Germ.
wrek-a-
‘persekioti, verfolgen’ (go.
wrikan
‘verfolgen’, s. isl.
reka
‘varyti, ginti, treiben, erzinti, pajuokti, ausführen, (at)keršyti’, s. ang.
wrecan
‘mygti, spirti, skubinti, ginti, vortragen, erzinti, pajuokti’ [568], s. fryz.
wreka
‘verfolgen, erzinti, pajuokti’, s. v. a.
rehhan
‘verfolgen, bausti, rächen’) etimologijos neturi. Artimiausi atitikmenys: lo.
urgeō
‘pressen, drängen, treiben, niederdrücken’,
urgeri
+ gen. ‘bedrängt, verfolgt werden’ [569]. Iš bl.-sl. kalbų čia galima priskirti dvi giminiškų žodžių šeimas, kurių leksemos baigiasi skirtingais dantiniais: lie.
ver̃žti
‘suraišioti, užraišioti, siaurinti, spausti’ ir lie.
var̃gti
‘vargą kęsti, gyventi neturte, nepritekliuje; kęsti kokį nepatogumą’. Toliau yra s. i.
vrajati
‘eina, klajoja’,
pra-
‘zieht als Bettler herum’, kauz. ‘verbannt’.
Šaltinis:
Seebold 1970
, 568–570
Antraštė:
ver̃žti
Straipsnelis:
žr.
varžyti
Šaltinis:
Rasmussen 1989
, 164
Antraštė:
veržti
Reikšmė:
вырвать, вынудить
Straipsnelis:
žr.
išveržti
Šaltinis:
Топоров 1998-1999 (2000)
, 341-342
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas