Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: viešis.

Antraštė:

viešis

Reikšmė:

svečias

Straipsnelis:

Hidronimai Vieša, Viešdaubà, Viešẽtė, Viešià, Viešintà, Vi̇́ešis, Viešnuõ, Vi̇́ešvė dėl semasiologinių priežasčių vargu ar sietini su lie. viešis ‘Gast’, vaiša [E. Fraenkelis mano, kad tai įmanoma fin. Viešnautas atžvilgiu, Lit. Etym. Wb. II 1244 s. v. viešni ‘viešnia’]. H. Krake sieja Viešà su šaknimi *u̯eis-/*u̯is- ‘tekėti’ [H. Krahe, Unsere ältesten Flußnamen, Wiesbaden, 1964, p. 50] su nuoroda ‘galbūt’. Bet jau K. Būga kalbėjo apie veiš- ‘tekėti’ [K. Būga RR I 335, 521 t.; II 546].

Šaltinis:

Schmid 1969, 129

Antraštė:

viešis

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžti, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Svečias. Lie. viešis (seniau, dabar tik trm.) ir f. viešnià (ž. viešni̇̀, -iõs), la. vìesis, vìešņ tęsia baltų *veiš-i-, kuris yra vedinys iš pirminio daiktavardžio *u̯eik̑- ‘giminė, kaimas, minia’. Plg. s. lie. vieš-pati̇̀s ‘valdovas, šeimininkas’, iš tikrųjų ‘kaimo valdovas’, toliau go. weihs ‘kaimas’ ir apofoniškai pakitęs s. sl. vьsь, le. wieś, s. i. víṭ-/víś- ‘giminės, klano rezidencija’, viś-pátiḥ ‘kaimo, namų galva’ (< *u̯ik̑-).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 231