Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: viešpatni, bjaurėti, jokėtis, dėdinis, siūlyti, gegelė, želvas, dvaralaukis, baužas, šaukti, įimti, dyvelioti, kiekunta, ielaktis, skverbti, grumstas, kleisti, kupsnys, tardyti, raudoti, agurkas, seniai, vargas, lizdas, gentis, guotas, samda, alpus, kukis.

Antraštė:

viešpat(n)i

Straipsnelis:

žr. viešpati

Šaltinis:

Endzelīns DI, IV (2), 332

Antraštė:

viešpatni

Straipsnelis:

S. i. viešpatnī, lie. viešpatni ‘moteriškė’. Fraenkelis mano, kad komponentas vieš- dūriniuose viešpats ‘šeimininkas, ponas’, viešpatni ‘ponia, moteris’ negali reprezentuoti pilnojo *weik̑- laipsnio, o yra kilęs iš s- kamieno (nulinio laipsnio) *weik̑s-. Čia aiškiai remiamasi Benvenisto požiūriu, kad *dems (potis) negali būti lyties *dom- ‘namas’ gen., bet ši nuomonė neteisinga. Lie. vieš- pilnasis laipsnis aiškintinas kamienu *weik̑e- (ar *woik̑e-, kuris davė lie. *vieše, sutrumpintą į vieš. Baltų viešpats kilę iš ide. *weik̑e-potis; [o viešpatni – iš *weik̂e-potnī].

Šaltinis:

Szemerényi 1977, 80–81

Antraštė:

viešpatni

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžti, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Žmona; moteris. Pavadinimai yra diferencijuoti. Lie. ‘moteris’ – móteris arba moteri̇̀škė (iš mótė, móter- ‘motina’), o ‘žmona’ – žmonà (plg. s. lie. žmuõ ‘žmogus’, pl. žmónės) arba pati̇̀ (: pati̇̀, pàts). S. lie. kalboje išsaugoti du terminai: vieš-pat(i)s ‘šeimininkas’ ir vieš-patni ‘šeimininkė’, turintys tikslius atitikmenis s. i. páti- ‘šeimininkas’ ir pátnī ‘šeimininkė’ (ide. *potis ir *potnī). Plg. s. le. poć-biega iš *potь-běga ‘žmona, pabėgusi iš vyro valdžios’, kur *poti greta naujesnio *podi- s. sl. gospodь ‘ponas; Dievas’. Pr. wais-pattin acc. sg. ‘moteris’ (etimologiškai ‘namų valdovė’) arba genno ‘žmona’ < *gʷenā.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 230

Antraštė:

viẽšpatni

Straipsnelis:

Gr. πότνια f. ‘šeimininkė’ […]. Žodis tiksliai atitinka s. i. pátnī- f. ‘šeimininkė, deivė’, av. paθnī f. ‘šeimininkė’; s. i. dūrinyje vīrá-patnī ‘herojaus žmona’, sa-pátnī- ‘viena iš daugelio žmonių’, av. ha-paθnī, plg. Mayrhofer, Wb. 2, 202, baltų kalbose s. lie. viešpatni ‘namų šeimininkė’. Kalba eina archajiško πόσις f. , kurį betarpiškai verčia galvoti apie daiktavardžio ‘karalius’ f. s. i. rājñī, kuri atliepia rāj- (rājan- būtų antrinis). Kiti f. vediniai galį būti palyginami, nors truputį skirtingi, s. air. rigain (iš *rēgn̥nī, lo. rēgīna, žinoma, antrinis. Pagaliau žr. Szemerényi, Syncope, 389–395. Šis mokslininkas, norėdamas pagrįstai atmesti gretinimą πόσις ir t. t. su prieveiksmiu *pot- (žr. πόσις), πότνια išveda (taip pat ir s. i. pátnī) iš ide. *potinī (kas galbūt nėra būtina) primena f. indoiranėnų formas -inī, tačiau tada s. i. pátnī, rājñī, gr. πότνια priima sinkopę, kas gali atrodyti abejotina.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 932