Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
viešpatni
.
Rezultatai
Antraštė:
viešpat(n)i
Straipsnelis:
žr.
viešpati
Šaltinis:
Endzelīns DI
, IV (2), 332
Antraštė:
viešpatni
Straipsnelis:
S. i.
viešpatnī
, lie.
viešpatni
‘moteriškė’. Fraenkelis mano, kad komponentas
vieš-
dūriniuose
viešpats
‘šeimininkas, ponas’,
viešpatni
‘ponia, moteris’ negali reprezentuoti pilnojo *
weik̑-
laipsnio, o yra kilęs iš
s-
kamieno (nulinio laipsnio) *
weik̑s-
. Čia aiškiai remiamasi Benvenisto požiūriu, kad *
dems (potis)
negali būti lyties *
dom-
‘namas’ gen., bet ši nuomonė neteisinga. Lie.
vieš-
pilnasis laipsnis aiškintinas kamienu *
weik̑e-
(ar *
woik̑e-
, kuris davė lie. *
vieše
, sutrumpintą į
vieš
. Baltų
viešpats
kilę iš ide. *
weik̑e-potis
; [o
viešpatni
– iš *
weik̂e-potnī
].
Šaltinis:
Szemerényi 1977
, 80–81
Antraštė:
viešpatni
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžti, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.]
Žmona
;
moteris
. Pavadinimai yra diferencijuoti. Lie. ‘moteris’ –
móteris
arba
moteri̇̀škė
(iš
mótė
,
móter-
‘motina’), o ‘žmona’ –
žmonà
(plg. s. lie.
žmuõ
‘žmogus’, pl.
žmónės
) arba
pati̇̀
(:
pati̇̀
,
pàts
). S. lie. kalboje išsaugoti du terminai:
vieš-pat(i)s
‘šeimininkas’ ir
vieš-patni
‘šeimininkė’, turintys tikslius atitikmenis s. i.
páti-
‘šeimininkas’ ir
pátnī
‘šeimininkė’ (ide. *
potis
ir *
potnī
). Plg. s. le.
poć-biega
iš *
potь-běga
‘žmona, pabėgusi iš vyro valdžios’, kur *
poti
greta naujesnio *
podi-
s. sl.
gospodь
‘ponas; Dievas’. Pr.
wais-pattin
acc. sg. ‘moteris’ (etimologiškai ‘namų valdovė’) arba
genno
‘žmona’ < *
gʷenā
.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 230
Antraštė:
viẽšpatni
Straipsnelis:
Gr. πότνια f. ‘šeimininkė’ […]. Žodis tiksliai atitinka s. i.
pátnī-
f. ‘šeimininkė, deivė’, av.
paθnī
f. ‘šeimininkė’; s. i. dūrinyje
vīrá-patnī
‘herojaus žmona’,
sa-pátnī-
‘viena iš daugelio žmonių’, av.
ha-paθnī
, plg. Mayrhofer, Wb. 2, 202, baltų kalbose s. lie.
viešpatni
‘namų šeimininkė’. Kalba eina archajiško πόσις f. , kurį betarpiškai verčia galvoti apie daiktavardžio ‘karalius’ f. s. i.
rājñī
, kuri atliepia
rāj-
(
rājan-
būtų antrinis). Kiti f. vediniai galį būti palyginami, nors truputį skirtingi, s. air.
rigain
(iš *
rēgn̥nī
, lo.
rēgīna
, žinoma, antrinis. Pagaliau žr. Szemerényi, Syncope, 389–395. Šis mokslininkas, norėdamas pagrįstai atmesti gretinimą πόσις ir t. t. su prieveiksmiu *
pot-
(žr. πόσις), πότνια išveda (taip pat ir s. i.
pátnī
) iš ide. *
potinī
(kas galbūt nėra būtina) primena f. indoiranėnų formas
-inī
, tačiau tada s. i.
pátnī
,
rājñī
, gr. πότνια priima sinkopę, kas gali atrodyti abejotina.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 932
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas