Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
vienuntas
Reikšmė:
tik, tik vienas
Straipsnelis:
Pr. ainonts (nom. sg.; rodos, kad o < u) 63,₃‘kas nors’ : lie. vienuntas (šalia kiekuntas, niekuntas ir kt. : vienintelis ir kt.), žr. dar Leskien Nom. 585, Trautmann Apr. PN 164 ir Fraenkel Arch. Phil VII 32.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 172
Antraštė:
vienuñtas
Straipsnelis:
Pr. žodžiu ainonts ‘kas nors’, ‘kažkas’ artimiausias lie. vienuñtas ‘vienintelis’, ‘vienas’, vienuntelis, plg. vieniñtelis (*vieniñtas); žr.: Leskien Bild. 1891, 585; Trautmann APN 184; Fraenkel APhil. 7, 1938, 32–33; Skardžius LKŽD 178, 375; Otrębski GLit. II, 268; neabejotinai prie jų priklauso ir la. vienuotis (žr. ME 4, 668).
Šaltinis:
Топоров ПЯ I, 62
Antraštė:
vienuñtas
Reikšmė:
kas nors, bent vienas
Straipsnelis:
Lie. įvardis vienuñtas () ‘kas nors, bent vienas’ BP I 324₈; II 521₉; BB 1 Mak 7,7; Jer 6,10; Am 9,1; MTP 37₂₃; N; [K]; KŽ atitinka pr. ainonts ‘kas nors, vienas’ (jemands) III 99₁. Plg. vedinius vienùntelis () BB Job 3, 7; Upn (LKŽ XIX 245), *vienintas, vieniñtelis (LKŽ XIX 201) ‘visai vienas, be kitų’.
Šaltinis:
Ambrazas 2004, 73
Antraštė:
vienuñtas
Reikšmė:
kas nors, bent vienas
Straipsnelis:
žr. macintulis
Šaltinis:
Ambrazas 2005, 10

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas