Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
viglas
.
Rezultatai
Antraštė:
vi̇̀glas
Straipsnelis:
Germ.
weik-a-
‘weichen’ (s. isl.
víkva
‘weichen, wenden; vorwärtsbewegen’, s. ang.
wīcan
‘weichen’, s. fryz.
wīka
‘t. p.’, s. saks. tik pret. sg.
wēc
‘wich’ [545], s. v. a.
wīhhan
‘weichen, körperlich nicht fest sein’), ko gero, remiasi aiškiai rekonstruojama v. šaknimi
weig̑-
, kurios reikšmė yra skirtinga, plg. s. i.
vijáte
‘weicht, flieht (erschrekt)’,
pra-
‘stürzt’, intens. ‘zittert’. Kur kas menkiau patikimas dalykas germ. lytis sieti su lie.
vi̇̀glas
,
vigrùs
‘žvalus, gyvas, guvus; nemiegantis, pabudęs; sveikas, stiprus, veiklus, judrus, vikrus, paslankus, sumanus’, gr. οἴγω, οἴγνυμι ‘atidarau, atveriu (duris, vartus)’; plg. Frisk, Griech. etym. Wrtb., 356 f., fonetiškai < *οϝει (eol. ὀείγην), toch. B
wik-
‘išnykti, prapulti’. Kaip žodžio pabaigos variantas
weik-
lygintinas gr. εἴκω ‘weiche, gehe zurück, stehe nach’.
Šaltinis:
Seebold 1970
, 545–546
Antraštė:
vi̇̀glas
Straipsnelis:
Slov.
vẹ́gati
‘siūbuoti, purtyti, supti’,
vẹ̑g
‘kreivas, išlenktas’, bulg. trm.
вѐгаф
,
-ва
‘kreivas’,
в’а̀гаф
‘žvairas’ (< *
věg-
) yra ide. *
(s)weig-
tęsiniai, plg. lie.
vi̇̀glas
‘gyvas, judrus, vikrus’, s. i.
vēgas
‘greitas judėjimas’, av.
vaīg-
‘suptis’, s. v. a.
wīhhan
(Pokorny I 1130; Fraenkel 1248). Su kitu šaknies vokalizmu: slov.
viga
‘plyšys tarp uolų’,
svihke
‘spaustuvai, gniaužtai’ (Bezlaj F., Eseji, 124).
Šaltinis:
Куркина 1979 (1981)
, 25
Antraštė:
vi̇̀glas
Reikšmė:
judrus, guvus
Straipsnelis:
[Etimologizuojama toch.
wik
, gr. ἔοικε] ved.
vijáte
‘jis bijodamas pasitraukia’ iš pradžių turėjo turėti įeinamąją jėgą ir reikšti ‘jis tampa aktyvus, greitas’; plg. būdvardžio *
u̯igló-
reikšmę (vedinys
vigrá-
‘aktyvus’, lie. (dial.)
vi̇̀glas
‘judrus, guvus’).
Šaltinis:
Hollifield 1978
, 179
Antraštė:
vi̇̀glas
Straipsnelis:
žr.
vigrus
Šaltinis:
Duridanov 1969b
, 31–32
Antraštė:
vìglas
Reikšmė:
vikrus
Straipsnelis:
Priesagų *
-lo-
ir *
-no-
kaita akivaizdi tokiuose lietuviškuose vediniuose kaip
vìglas
‘vikrus’ K. Būg; Š; NdŽ; KŽ; Ds; Sdk; Užp ir tos pačios reikšmės
vìgras
, plg. Mžš
vigrùs
‘t. p.’ (LKŽ XIX 324), taip pat la.
viñgrs
‘tvirtas; elastingas; vikrus’,
vìegls
‘lengvas’ bei lie.
véngti
(Būga 1958, 94; ME IV 599t., 645; Urbutis 1966, 193; 1981, 103 ir lit.). Su jais etimologiškai siejasi
vinklùs
‘lankstus’; ‘vikrus, miklus’; ‘apsukrus, suktas’,
vingrùs
‘vingiuotas, išsiraitęs’; ‘įmantrus’. Veiksmažodis *
veng-
bl. kalbose kadaise turėjo reikšmę ‘sukti(s), lenkti(s)’ (plg. Mažiulis PKEŽ IV 219).
Šaltinis:
Ambrazas 2006
, 20
Antraštė:
vìglas
Reikšmė:
quick
Straipsnelis:
Kadangi -
r
- ir -
l
- sutapo indoiranėnų kalbose, tai kai kurie
ra
-būdvardžiai gali kilti iš
lo
-kamienų, o ne iš
ro
-kamienų. Taip galbūt s. i.
vigrá
- ‘lively, active’ : lie.
vìglas
‘quick’.
Šaltinis:
Rau 2009
, 163
Antraštė:
vìglas
Straipsnelis:
Lie.
vìglas
sietinas su šaknimi *
u̯ei̯g
- ‘move’. Dar žr. vizgu
Šaltinis:
Milizia 2012
, 367
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas