Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: virdis, kemuruotis, baužas, -a; baužis, -ė, stabus, liaunas, erglotis, merėti, aižena, markyti, gūžinti, aušra, gyslioti, valstyti, kerna, pona, ermai, bumbuoras, perlenkis, purnis, ožekšnis, grėblys, spikerė, žinti, klumbenti, birvė, gabulas, alava, klekinti, aldyti, troba, braškėti, braška, -ėjo, keršikas, stiprus, rykys, kiaušas, vilkdalgis, starta, gyliuoti, apara, asilyčia, ungurys.

Antraštė:

vi̇̀rdis

Straipsnelis:

[Šie rodop. tarmės leksikos archaizmai iki šiol nebuvo patraukę tyrinėtojų dėmesio:] Rodop. варду̀не pl. ‘двуколка для спуска бревен, деревьев’, вурду̀не pl. ‘крепкие колья (два), заменяющие задние колеса у двуколки; эти колья служат для спуска бревен’. Abiejų žodžių šaknis *vьrd- (+ priesaga -und) giminiška r. *vord-: r. trm. вороду́н ‘одноколка’, воро́дня ‘prie barkos bato į vandenį dedamas rąstas, kuris ją saugo nuo susidūrimo su kita barka’. Ši r.-bulg. (rodop.) izoleksa turi tęsinius bl. kalbose, plg. lie. vi̇̀rdis ‘daržinės kartis, skersinė sija’, la. vārde, vards ‘stogo sija, pakabintos kartys drabužiams saugoti’. Leskynas bl. žodžius sieja su lie. vérti, la. vẽrt ‘verti siūlą, atidaryti, uždaryti’ [19] (Fraenkel 1259), todėl galime laikyti, kad bl.-sl. leksikos tarmybėje *vord-/*vъrd- slypi kamienas *ver- + išplėstukas d (plg. r. верать ‘kišti, įdėti, slėpti’, завор ‘kartis, užtverianti pravažiavimą’, Фасмер II 72).

Šaltinis:

Куркина 1980 (1982), 19–20

Antraštė:

virdis

Straipsnelis:

žr. virti

Šaltinis:

Куркина 1988–1990 (1992), 57–60