Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šarka, bur̃bulas, kapurnotis, pavydėti, dyrūnas, kliautis, kavolkas, žiebas, uždėlis, lampė, rūdynas, ževergoti, spjauju, stačias, skrubinas, dumšlis, plukė, pėra, stelgti, atagaira, skototis, skalnas, ličas, kambarys, kenklė, bergždė, dežnai, lankuotas, jungas, gesti, gendu, bobos palaikė, galsiai, mokykla, tariakautis, maurė, karbėti, vograuti, namudarbis, nebylys, kaugurė, kraitvežys, sugėdinti, laimė, peningas, patėvis, bruzgai, kazimelka, kelbūnas, dvisėti, beržlis, gerėtis, kalbа, grūmikas, stakietas, kaukutis, biržlis, grandinis, stupergalis, dėjinga, smaigyti, dvėkuoti, anskart, kurkti, gyvšeiris, tyrė, skverbti, spęsti, kalikas, plinsai, bursenykas, šures, dilčia, sėmenes, tikėti.

Antraštė:

šárka

Reikšmė:

toks paukštis

Straipsnelis:

žr. keršas

Šaltinis:

Georgiev 1977, 225

Antraštė:

šárka

Reikšmė:

toks paukštis

Straipsnelis:

žr. keršas

Šaltinis:

Otrębski 1963c, 35

Antraštė:

šárka

Straipsnelis:

Fr. 964 prie lie. šárka ‘Elster, pica’ John Loewenthal, PBB. 52 (1928) 457 priskiria ir s. v. ž. schare ‘šarka’.

Šaltinis:

Schwentner 1965, 112

Antraštė:

šárka

Straipsnelis:

Lie. šarka, pr. sarke gimin. dakų-rumunų ţaŕcă ‘šarka‘ ir sárcă ‘t. p.’. Žodžiai < ide. *ker-, *kor-, *kr̥-, rečiau iš *kor-; čia dar priklauso s. i. śāri- ‘paukštis’, sārikā ‘indiška šarka’; arm. sareak; čia ir gr. κόραξ, ξορώνη, la. corvus, cornix; alb. śorrë, dakų-rumunų cioáră ‘kranklys, varnas’ ir ‘varna’.

Šaltinis:

Rădulescu 1981, 70–71

Antraštė:

šárka

Straipsnelis:

Sarke E. 725 ‘šarka’: lie. šárka, r. соро́ка ‘t. p.’ ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 414.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 298

Antraštė:

šárka

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. šárka=r. соро́ка).

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 340

Antraštė:

šárka

Straipsnelis:

Alb. thërrás, thërrés ‘vadinti, šaukti, kviesti’. Iš dalies N. Joklio gretinimas su r. soróka, lie. šárka nėra visuotinai priimtas. Visais atvejais reikalas liečia priesaga -as išplėstu veiksmažodiu, kurio stiprusis r greičiau kilo iš ekspresyvinės geminacijos, kurios grupė rn kilusi iš esamojo laiko su -n-.

Šaltinis:

Çabej 1966d, 61 (79)

Antraštė:

šárka

Reikšmė:

Elster

Straipsnelis:

Slavų prokalbės CoRC tipo fonemų junginiai dėl atvirų skiemenų tendencijos daugumoje slavų kalbų pakito, t. y. sukeičiant fonemas vietomis uždari skiemenys virto atvirais: plg., pvz.: sl. *vorna > le. wrona, sl. *golva > le. głowa. Pirminę fonemų tvarka rodo baltų kalbų atitikmenys, plg. lie. várna ‘Krähe’, galvà ‘Kopf’. […] Medžiaga: lie. šárka, sl. *sorka, le. sroka, slovk. straka, ukr. soróka ‘Elster’ […].Dar žr. varna, galva, barzda, karvė, talka, balna

Šaltinis:

Hill 2010, 104–105

Antraštė:

šárka

Reikšmė:

Elster

Straipsnelis:

Kai kurios slavų kalbos, pvz., serbų-kroatų, skiria dvi priegaides, kurios atitinka baltų kalbų priegaides akūtą bei cirkumfleksą ir tradiciškai dažnai taip ir vadinamos. Plg. atitikmenis: […] s.-kr. srȁka, slov. sráka, lie. šárka ‘Elster’ […]. Dar žr. šventas, varnas, draugas, žentas, sietas

Šaltinis:

Hill 2010, 113

Antraštė:

šárka

Straipsnelis:

Bl.-sl. kalbose yra nemažai senų genityvinių mot. g. vr̥ddhi vedinių ir metatonijos atvejų: lie. šárka AP 1, sl. *s(v)őrka AP a (sr.-kr. svrȁka, r. soróka) ‘šarka’ (greičiausiai susiję su gr. κóραξ, lo. coruus).

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011a, 31