Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šiupti, bosas, bebrus (bebras), garas, palatoj, skrubnas, kankožėris, garsas, skalanda, grasinti, soros, skevetas, skardus, tumpas, dukra, kreigas, naktigonis, tuzinas, padraika, keikastis, lipai, įkaušinti, migyti, seikus, čypulukas, brankinti, nikti, kuogis, vieversys, šaltas, kibiras, augonas, itas, švinas, liekas, menkas, trotas, pursla, kevalas, grabaliuoti, pumpurys.

Antraštė:

šiùpti

Reikšmė:

‘gadinti, pūdyti’

Straipsnelis:

Gr. σήπομαι, dor. σᾱ́πομαι [998…] ‘pūdyti, gesti’. Etimologija neaiški. Buvo primenama s. i. kyāku n. ‘grybas’, kuris netinka, plg. Mayrhofer, Wb. 1, 275, o lie. šiùpti ‘gadinti, gesti, pūdyti’ sunku sugretinti forma.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 998–999

Antraštė:

šiùpti

Straipsnelis:

Piet. sl. *šupъ, *šuplь (bažn.-sl. шоупль adj. ‘debilis’, bulg. шу́пла ‘pora, akis (sūrio, duonos)’, s.-kr. šup adj. ‘cairis’ [18], slov. šupelj ‘akytas’, šȗplja ‘skylė’) etimologiškai neapibrėžti žodžiai. Skokas (Skok III 378; Fraenkel 980, 986, 993) piet. sl. *šupъ kildina iš *(s)k̑eu- (gr. κύλα, av. sūra ‘duobė’, arm. soil < *keulo ‘ertmė’) bei čia priskiria, remdamasis reikšme ‘supuvęs’ (pastaroji sl. kalboms yra antrinė), lie. šiùpti ‘pūti (medis)’, sušiupęs ‘sutrūnijęs’. Gretinti sl. ir bl. leksemas kažin ar galima, nes lie. šiùpti, kartu su lie. v. ši̇̀pti ‘silpti, išsekti’, šiẽpti ‘dantis rodyti’ kilę iš ide. *skeip-/kseip- (Frenkelio žod.). Nuomonė, kad sl. *šupъ ir kamienas *šutъ (r. шутый, bulg. шут, slovk. šutý ‘beragis’ Machek2 626; Skok III 423) yra giminiški, mums rodos esanti gana patikima.

Šaltinis:

Куркина 1979 (1981), 18–19

Antraštė:

šiùpti

Reikšmė:

become dirty, go mouldy (about corn)

Straipsnelis:

[Aptariami ide. *‑UH‑ raida graikų kalboje (*‑íh₂‑ > *‑ī‑ vs. *‑ih₂‑ > *‑i̯ā‑, etc.).] Gr. σήπομαι (dor. σᾱ́πομαι) ‘rot’ buvo lyginamas su lie. šiùpti ‘rot’ (Zupitza, BB 25, 1899, 92t.). Gr. σήπομαι galėtų kilti iš *ki̯uh₂p- > *ki̯u̯āp-. Neatitikimas tarp lie. šiùpti, turinčio trumpąjį u, ir la. sûpêt ‘become dirty, go mouldy (about corn)’, su ilguoju *-ū- < *-uh-, galbūt galima aiškinti tuo, kad lie. šiùpti vokalizmas atsirado pagal analogiją su nosiniu prezensu šiumpù. Graikų prezensas gali kilti iš mediumo atematinio šakninio aoristo, turinčio nulinį laipsnį, plg. perf. σέσηπε ‘is rotten’ (< *ke-ki̯uh₂p-) ir statyvas konj. σαπήῃ (< *ki̯uh₂p-éh₁-). Šaknis veikiausiai buvo *ki̯eu̯h₂p-.

Šaltinis:

Olsen 2009, 353

Antraštė:

šiùpti

Reikšmė:

гнить

Straipsnelis:

[Recenzuojamas K. Karulio Latvių kalbos etimologijos žodynas.] La. sūpēt šalia žodyne nurodytos reikšmės ʻстановиться грязным; дымитьʼ turi reikšmę ʻпортиться (о муке); гнитьʼ, leidusią J. Endzelynui suartinti šį žodį su lie. šiùpti ʻгнитьʼ. Jeigu taip, tai galima čia įtraukti ir rus. свепетъ ʻмед диких пчелʼ, ʻдерево с дуплом, где живут пчелыʼ, s. le. świepieto ʻдупло, где осел pой пчел, бортьʼ, atsiradusius iš *svep-etъ, *svep-eto ʻдупло, толстое дуплястое дерево, колодаʼ. Taip pat plg. lie. šiùpti ʻгнить, трухляветьʼ, pr. trupis ʻколодаʼ, s. rus. трупъ ʻпеньʼ, труплии ʻполый, пустой внутриʼ šalia la. trupēt ʻгнить, крошитьсяʼ. Reikšmių ʻдымитьʼ ir ʻгнитьʼ, priešingai nei K. Karulis, skirti nereikia, nes plg. rus. тлеть, taip pat ir la. svēpēt, tarm. svēpt ʻдымить, коптитьʼ, greičiausiai iš ide. *k'eu̯- ʻнабухать; полость, полыйʼ.

Šaltinis:

Аникин 1988-1996 (1997), 374-375