Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: šviesti, kirkla, bubti, kričios, vaikas, pliušė, solyma, prieklė̃tis, įnikti, kojė, burokas, putrioti, atkarti, vandūnė, kemėroti, paršelis, rakštis, pampsas, peslys, smūgis, ledas, svogūnas, drangalioti, lentas, iekas, žvairus.

Rezultatai

Antraštė:: šviesti
Straipsnelis:: žr. kvietys
Šaltinis:: Sabaliauskas 1958a, 456

Antraštė:: svi̇́esti
Straipsnelis:: [Ide. *su̯- > toch. s- (prieš balsį), o gi ide. *su- > toch. sw- (prieš laringalą); pastarasis garsų pakitimas ko gero pažinęs tarpinę grandį *suw-:] Toch. BA sätk- ‘ištiesti, išskleisti, būti ištiesinamam, išskleidžiamam, ištiesiamam’ < ide. *su̯id-sk̑- (plg. lie. svi̇́esti ‘mesti, šveisti, to throw’ [praes. svi̇́edžia, praet. svi̇́edė], la. sviêst ‘t. p.’, lie. sváidyti ‘išmėtyti į šalis, aplink’, ir t. t.).
Šaltinis:: Hilmarsson 1991, 129

Antraštė:: šviẽsti
Straipsnelis:: La. zvaidrīt ‘schimmern, leuchten, Funken sprühen’ (p. 40) šaknis yra tik sonorinis šaknies *k̑u̯eit- : *k̑u̯oit- variantas, kurią turi lie. šviẽčia, šviẽsti ‘leuchten, scheinen (von Sonne, Mond)’ : švaitaũ, švaitýti ‘licht machen, leuchten, bestrahlen’, s. i. 3 sg. aor. aśvait ‘erglänzte’; dėl priesagos r, plg. lie. švytrúoti ‘mehrfach blinken’. Baltiška šaknis *žvaid- taip pat yra lie. daiktavardyje žvaizdė̃, kurią dėl darybos reikia lyginti su lie. švaisà ‘Lichtschein, Lichtglanz’ iš *švaitsà: sonoriniai priebalsiai zd čia, tačiau skirtinga tvarka, atitinka dusliuosius priebalsius ts. Greta šaknies *žvaid- buvo ir šaknis *žvaig-: la. zvaigala ‘eine Kuh einem weissen sternatigen Mal auf der Stirn’: lie. žvygulỹs ‘Glanz, Schimmer’. Lie. forma žvaigzdė̃, žvaigždė̃ vietoj žvaizdė̃ paaiškinama kontaminacija su žvaig-. Pr. swāigstan (acc. sg.) ‘Schein’ ir erschwāigstinai ‘erleuchtet’ (3 sg. ind.), etc. sudaryti pagal lie. *švaitsa tipo formą. Reikia pastebėti, kad sl. *gvězda (: le. gwiazda), atitinkantis lie. žvaizdė̃, prasideda nepalataliniu priebalsiu; duslioji žodžio *gvězda forma taip pat yra ir sl. kalbose, tai *květъ (: le. kwiat) ‘gėlė’ (: la. kvitu, kvitêt ‘flimmern, glänzen’). Tokiu būdu gauname baltų-slavų atitikmenis: baltų *žvaizd- : *švait-; slavų *gvězda : *květъ.
Šaltinis:: Otrębski 1950c, 275

Antraštė:: šviesti
Straipsnelis:: Indo-iranėnų ir baltų-slavų kalbos leidžia rekonstruoti […] šaknį *̑weit- ‘šviesti; skaistus, baltas’ (pvz. s. i. śvetá- ‘skaistus, baltas’; lie. šviečiu, šviesti ‘to shine’; plg. Pokorny 628–9).
Šaltinis:: Nyman 1979, 144

Antraštė:: šviẽsti
Reikšmė:: leuchten
Straipsnelis:: žr. žvaigždė
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 320

Antraštė:: šviesti
Straipsnelis:: Lie. šviesti, s. sl. světiti bendras slavų, giminingas s. sl. světŭ ‘šviesa’, s. i. çveta-, av. spaēta-, go. hweits ‘baltas’, s. ang. hwīt ‘t. p.’ ir t. t., bendras germ. Ide. kalbose dauguma žodžių, reiškiančių ‘šviesti, žibėti’, pradžioje buvo vartojami kalbant apie dangaus šviesulius (saulė šviečia ir pan.) ir tik vėliau imta vartoti juos ir kalbant apie kitus daiktus.
Šaltinis:: Buck 1949, 1046–1047

Antraštė:: šviẽsti
Straipsnelis:: Pr. erschwāigstinai ‘apšviesti’ yra sudarytas pagal vok. er-leuchten iš er- ir s(ch)wāigst-in-. Jo atitikmenims su z(ž)v- (žvaigždė [žr.] ir kt.) kartais priešpastatomos kitos formos, prasidedančios sv- (šv-). Tada artimiausios paralelės – lie. šviẽsti (plg. šveĩsti, šv̇̀sti, švai/s/týti ir t. t.), toliau – sl. *světъ, s. i. śveta- ir t. t., žr. WP 1, 470. Daroma prielaida, kad lie. šviẽsti giminiškos formos galėjusios turėti įtakos prūsų žodžiui.
Šaltinis:: Топоров ПЯ II, 84–85

Antraštė:: šviesti
Straipsnelis:: žr. kvietys
Šaltinis:: Kuzavinis 1967b, 102

Antraštė:: šviẽsti
Straipsnelis:: žr. svita
Šaltinis:: Rimša 1977, 386

Antraštė:: šviečiù
Reikšmė:: shine, be bright
Straipsnelis:: Egzistuoja mažiausiai tuzinas lo. būdvardžio tranquillus etimologijos siūlymų. Penki pagrindiniai šie: […] (d) < *trām-queit-lo-: *-queit- ~ *-k̑u̯eit- (: ide. *k̑u̯eit- ‘shine, be bright’, lie. šviečiù ‘id.’ ir kt.) (Nyman 1979) […].
Šaltinis:: Vine 2008, 1