Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: šyvas, dalgyti, smaukti.

Rezultatai

Antraštė:: šývas
Straipsnelis:: žr. geltas
Šaltinis:: Windekens 1960b, 106–107

Antraštė:: šývas
Straipsnelis:: žr. blaivas
Šaltinis:: Hamp 1982c, 188¹

Antraštė:: sývas
Straipsnelis:: Le. trm. soić ‘žindyti, penėti krūtimi’, atrodo, nebuvo analizuotas. Be to, šis žodis neturi atitikmenų kitose sl. kalbose [36]. Le. soić savo semantika ir sudėtimi artimas leksemas randame lie. kalboje: lie. sývas ‘sultys; (s., trm.) šviežias medus, sirupas’, séilė, kurias Frenkelis (Fraenkel 790) kildina iš ide. *sēi- ‘lašėti, srūti’. Ide. *sēi- atspindžiais dar laikoma: kimr. hufen ‘grietinėlė’ (*soi-men-), s. v. a., n. v. a. seim ‘medaus sirupas’, s. isl. seimr ‘korys, bitkoris’, vestfal. siəmern ‘sunktis’ [Pokorny 889; Frenkelis (Fraenkel I 790) šiam lizdui skiria savo semantika tolimesnius la. sīvs ‘kartus, aitrus’ ir lo. saevus ‘žiaurus’]. Taigi, le. trm. soić suteikia pagrindą prasl. *sojiti, kuris laikomas ide. *sēi- ‘srūti’ reliktu, rekonstrukcijai. Pripažinę šį ryšį, galime nurodyti vedinius, kurie iki tam tikro laipsnio yra giminiški *sojiti. Turime galvoje sl. *sьcati lizdą. Prasl. *sьcati, kaip ir s. i. siñcati ‘išlieti’, s. v. a. sīhan ‘varvinti, sunkti’, gr. ἰκμάς ‘drėgmė’, lo. siat ‘ὀυρειῖ’, remiasi ide. *sēi- + išplėstukas -kʷ- (Pokorny I 893–894). Vadinasi, prasl. *sьcati giminiškas ne tik *sojiti, bet ir lie. sývas, séilė, kimr. hufen, s. isl. seimr.
Šaltinis:: Варбот 1975 (1977), 36–37

Antraštė:: šývas
Straipsnelis:: Oset. saw ‘juodas, tamsus’. Kilęs iš iranėnų syāva-: persų siyāh, kurdų siyāh, beludžų (iš persų) siya. Pamyro v. ṣ̌ïu, šïw, Pamyro sgl. šüi (kitose prie Pamyro esančiose kalbose reikšme ‘juodas’ randame iranėnų tąθra-, žr. os. tar ‘tamsus’), jagn. sāw, sogdų šāw (š’w) – įsitvirtino ir toponimuose: Šavkat), chorezmų sāw (Henning. Khwar. 12), part. sy’w ‘juodas’ (→ armėnų seav) sakų śava ‘rusvai-raudonos spalvos’ (Bailey, KhT IV 168; BSOAS 1957 XX 59), s. i. śyāva-, śyāma- ‘tamsiai rudas’, s. sl. sivъ, r. сивый, pr. siwan ‘pilkas’, lie. šývas.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ III, 43

Antraštė:: šývas
Straipsnelis:: [Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] lie. šývas = serb. sȉv.
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 344

Antraštė:: šývas
Straipsnelis:: Homero raštų būdvardis σιγαλόεις ‘švytintis, žibantis’ dar neturi patenkinamo paaiškinimo, plg. Boisacq, Dict., 863 (‘etim. neaiški’); Hofmann, Wb., 312 skaido į σιγαλ-, kurio -γαλ- būtų giminiškas su γαλήνη, ἀγλαóς, γελάω, γλήνη su ‘Vorderglied’ σι-, kuris yra ‘unklar’ (zu σείω ‘schüttle’?). Carnoy, Dict. proto-indo-eur., 61, hipotezė, pagal kurią turime *g̑hel- ‘žibėti’ reduplikaciją su palatalinių disimiliacija, neišlaiko kritikos. Toks pat aiškinimas yra pasiūlytas Grošelj, Slov. Akad. Razprave II, 49, σιγαλόεις reiktų gretinti su φιλός ir t. t. Iš tiesų tirdami σιγαλóεις susiduriame su dūrinio įvaizdžiu (plg. Hofmann), tačiau abiem žodžiams išeitį pateikia pelasgų kalba. Pirmasis žodis σι- (su ī) kilo iš ide. *k̑ī-, kurį randame greta *k̑i̯ē-, *k̑i̯ē-mõ- bei iš paprastojo *k̑ei- ‘in Farbbezeichnungen, meist für dunkle Farben“, plg. Pokorny, Wb., 540 ir toliau. Ide. *k̑i- turime lie. šývas (plg. Senn, Handbuch der litauischen Sprache, II, 262), pr. sijwan ‘pilkas’, s. sl. sivъ ‘tamsiai pilkas’ (turintis priesagą *-u̯o-), s. sl. sinъ ‘πελιδνός, μέλας’ (žr. Trautmann, Wb., 306) ir t. t. Dėl -γαλ- galvojama apie giminystę su baltų-slavų kalbomis, plg. lie. gel̃tas, la. *dzelts žodyje *dzelt-êt ‘geltoninti’, r. žólt ‘geltonas’ ir t. t. (plg. Trautmann, Wb., 83 ir toliau). Kildintinas iš ide. *ghel- arba *ghʷel- (lo. fel ‘tulžis’?) su arba be sonorinio aspiruoto mutacijos ir (dėl veliarinio) su labialinio elemento pakeitimu (Le pélasgigue, 14 ir toliau). Pelasgų balsis a [106] žodyje -γαλ- tęsia ide. *o (*ghol- ar *ghʷol-), plg. Le pélasgigue, 3 ir toliau. Vadinasi, forma (σι)γαλόεις nerodo priesagos -t-, kurią turi nurodyti baltų-slavų ekvivalentai, – atvirkščiai ji buvo priderinta graikų darybai (-οεις). Pirminė σιγαλόεις reikšmė buvo ‘(vok.) dunkelgelb’. Ar iš pradžių forma priklausė specialiai ‘dailės leksikai’? Reikia pabrėžti specialią antrojo žodžio -γαλ- giminystę su baltų-slavų kalbomis.
Šaltinis:: Windekens, 1960b, 106–107

Antraštė:: šývas
Straipsnelis:: Toch. A çāku ‘plaukai, ševeliūra’ su formomis: gen. sg. çākwis, abl. sg. çākwäs, adj. vedinys çākwṣi. Žurnale Orbis 19 (1970) 104 ir toliau, kuriame aš išnagrinėjau toch. A pratsak, B pratsako ‘krutinė’ kilmę, aš atstačiau ide. formą *proti̯-ōqʷ-s (gr. *πρόσωψ) su *ōqʷ-s iš ide. *oqʷ- ‘žiūrėti ir t. t.’ ten pat pridurdamas, kad ide. *proti̯ōqʷo-m (gr. πρόσωπον), aš manau, atitiko toch. (A) *pratsāku. Taigi šis toch. A *aku < ide. *ōqu̯o- (m. arba n.) randamas A ç-āku dūrinyje reiškiančiame ‘turintis išvaizdą, panašus į’. Pirmojo žodžio ç- yra *çç- supaprastinimo rezultatas, kuris (*çç-) kilo iš senojo *cy-. Šis *cy- kilo iš ide. *k̑ī-, kurį randame lie. šývas ‘weisz, schimmelfarbig’, s. sl. sivъ ‘grau’ ir su apofonija s. i. çyāvá- ‘braun, schwarzbraun’, çyāmá- ‘schwarz, dunkelfarbig’: pastarasis aiškiai rodo, kad reikia kildinti iš elemento *k̑i- ir t. t., turinčiu priesagas *-u̯o- ir *-mo- minėtuose baltų-slavų ir s. i. žodžiuose. Ide. *k̑i- buvo vartojamas spalvai nusakyti: ‘weisz, grau, braun, schwarz’. Vadinasi, toch. A çāku ‘plaukai, ševeliūra’ turėjo tą pačią semantinę raidą kaip ir AB yok ‘spalva, plaukai’ < ide. *di̯ouqo- ‘švytėjimas, spindėjimas’, kur vis dėlto reikia skaitytis su iraniečių įtaka (plg. sakų ggūnā̆- ‘hair, colour’). Nėra neįmanoma, jog ši įtaka suvaidino tam tikrą vaidmenį ir A çāku atveju, nors, antra vertus, AB yok ir A çāku galėjo turėti įtakos vienas kitam. Toch. A çāku atmestinas lyginimas su s. i. çā́khā ‘šaka’ ir taip pat kaip skolinys iš s. i. (Van Windekens, Orbis 13 (1964) 591). Gretinimas su s. i. daçā ‘kutas, drabužių apsiuvas, siūti’, go. tagl ‘einzelnes Haar’ (Evangelisti, Ric. Ling. 1 (1950) 136) taip pat nėra tikęs (nepaisant Pedersen, Verschlussl. (1951) 5 pritarimo). Šiose iš ide. išplaukiančiose hipotezėse negalima paaiškinti nei (palatalizuoto priebalsio) ç prieš ā (kuris negali reprezentuoti ide. *ē), nei žodžio galo -u. Skolinio iš s. i. çākhā teorija taip pat nepaaiškina žodžio galo: s. i. forma *çākhu- forma niekur nepaliudyta. [472] Žr. taip pat B kenek ‘drobulė’, B ñemek ‘derlius’, A trak ir B tärrek ‘aklas’, B tserekwa (pl.) ‘apgaulė, apgavimas’.
Šaltinis:: Windekens 1976, 472–473

Antraštė:: šývas
Straipsnelis:: Prasl. xěrъ, bulg. сер, slov. ser, s. č. šerý, le. szary, s. r. сѣръ ‘pilkas’ ir kt. Jų atitikmenims s. sl. сѣдь ‘pilkas’, s.-kr. се̑д, slov. sed, č. šedý, šedivý, le. szady, r. седой ir kt. rekonstruojamas pradinis x ir ě < oi. Abi šios grupės kildinamos iš [118] vienos ide. šaknies (*k̑ei̯–) su įvairiais jos variantais. Kaip viena tokių paralelių nurodoma lie. šývas ‘baltas’ (papr. apie arklio baltą spalvą), pr. sywan ‘pilkas’, s. i. šyāváh ‘tamsus, tamsiai rudas’, dėl spalvos semantikos plg. s. air. ciar ‘tamsiai rudas’ < *k̑eiro, formaliai sutampanti su prasl. xěrъ ir kt. (plg. bulg. сив, s.-kr. си̋в, slov. siv, s. r. сивь ir t. t. ‘pilkas, šviesiai mėlynas’ [119].
Šaltinis:: Мартынов 1968, 118–119

Antraštė:: šývas
Straipsnelis:: [Sl. kalbų spalvų pavadinimai formanto -u̯o- vediniai:] bulg. siv ‘pilkas’ (lie. šývas ‘baltas, pelėsių spalvos’, oset. sav ‘juodas’).
Šaltinis:: Ritter 1975, 193

Antraštė:: šývas
Reikšmė:: ‘schimmelicht’ (apie žirgą)
Straipsnelis:: sywan (sīwan) E. 461 ‘grau’: s. sl. сивъ ‘t. p.’, lie. šývas, s. i. šyāva-ḥ ‘tamsus’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 361.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 306

Antraštė:: šyvas
Straipsnelis:: ‘Pilka’ spalva sl. kalbose turi 2 šaknis: sě- ir si-: r. seryj, sedoj ‘žilas’ ir sizyj ‘melsvai pilkas’ ir sivyj ‘pilkas (arklys)’ […] Šios dvi šaknys galbūt gali būti laikomos variantais: tiek si-, tiek sž- yra randamos tarp veiksmažodžio ‘šviesti’ formų, plg. r. sejat’. Pakankamai keistas kitas giminaitis atrodytų r. sinij ‘mėlynas’ si-n-jos. Jei pastarasis atrodo nenatūralus šuolis, tai kitų ide. kalbų giminaičiai rodo ištisą spalvų skalę nuo lie. šyvas […] iki s. i. syāvah ‘tamsiai rudas, tamsus’.
Šaltinis:: Guild 1990, 142

Antraštė:: czývas
Straipsnelis:: žr. juodas
Šaltinis:: Çabej 1956, 209–211

Antraštė:: šývas
Straipsnelis:: [Aptariama lie. k. būdvardžių su priesaga *-u̯o- raida]. Lie. šývas, pr. sywan ‘pilkai’, sl. *sivъ ‘širmas’, s. i. śyāvá- ‘tamsiai rudas, tamsus’, av. syāva- ‘juodas’. Jis irgi gali būti veiksmažodinės prigimties, plg. ru. sijatь ‘skaisčiai šviesti, blizgėti’.
Šaltinis:: Ambrazas 2008, 33

Antraštė:: šývas
Reikšmė:: weiß, hellgrau
Straipsnelis:: Go. hiwi ‘Gestalt, Aussehen’, s. ang. hī(e)w, ang. hīow ‘Gestalt, Erscheinung, Farbe’ < germ. *hiw-ja-, kuris paprastai kildinamas iš šaknies *k̑ei̯- ‘dunkel, grau, braun’. Dėl šaknies /i/ lyginimas su s. sl. sivъ ‘grau’, lie. šývas ‘weiß, hellgrau’, pr. sywan ‘grau’ (< *k̑ih₁-u̯ó-), s. i. śyāva- ‘dunkelbraun, schwarzbraun’ (< *k̑i̯eh₁-u̯ó-) yra problemiškas.
Šaltinis:: Casaretto 2004, 134

Antraštė:: šývas
Straipsnelis:: [Aptariami sanskrito ya kamieno oksitonai.] S. i. śyāvá- adj. < *ḱieH₁-uo-. Lie. šývas (a. p. 1) ir sl. *sı̋vъ (a. p. a) kirčiavimas gali būti nulemtas Hirto dėsnio ir todėl nėra nedviprasmiškas.
Šaltinis:: Lubotsky 1988, 95