Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
[188] [Nussbaum pateikia ved. subst. m kamieno ‘žemė’ paradigmą, kur sg. loc. 2 yra jm-án (< *dhg̑h-m-én), ir sieja loc. sg. -en su lokatyvnės semantikos vediniu, turinčiu -ōn-. Siūloma tokia schema: *dhég̑h-ōm ‘žemė’ → *dhg̑h-m-én ‘ant žemės/ žemėje’ (‘on earth’) → dhgh-m-ō̆n- ‘žmogus’.] Iš šio požiūrio taško žiūrint, darinys [x + -ōn-] laikytinas bepriesagiu, t. y. lokatyvo su -en vediniu. Yra keletas atvejų, kai [x + -ōn-] (kur x yra vardažodinis kamienas) struktūros subst. masc. dariniai turi ‘lokatyvinę’ reikšmę – ‘randamas x-e / ant x-o’. Aiškiausia pora yra *dhg̑h-ōm- ‘žemė’ (het. teka ir kt.) [išn. (180⁶⁰)] interpretacija *dhg̑h-(e)m-Hon-, kur nustatomas posesyv. sufiksas -Hon-, ‘*turintis > užimantis žemę’ (K. Hoffmann, MSS 6, 35 ff) būtų visai suprantama, bet fonologiškai nepriimtina, nes būtų sunku išvesti lie. žmuõ iš *dhg̑h-m̥-Hon- [išn. pabaiga].
Šaltinis:
Nussbaum 1986, 187–188
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
V. Mažiulio 187 smoy perskaitymą kaip [zmōi] sunku priimti dėl tos priežasties, kad jis apeliuoja į chronologiškai jauną lie. dial. Formą žmuõ-j, kurioje -j nevisai aiškus [Plg. Arumaa 1934, 81; Zinkevičius 1966, 256 ir t. t.]. Daukšos Postilėje yra tik żmuo, plg. Kudzinowski, 1977, II 473. Endzelyno ištaisymas į pr. *smon pranašesnis tuo, kad leidžia prūsų formą skaityti /zmū̆n/ ir leidžia sieti EŽužrašymą su s. lie. acc. sg. żmûnį (DP339₂₉) ir nom. du. ̇mûne ‘du žmonės’ (DP 313₁₉), o kita vertus – su prūsų derivatais – tokiais kaip III smunents ‘žmogus’ ir E 67 smonenawīs ‘t. p.’, skaityti: smonen-awtis < *zmū̆ninutis (žr. Smoczyński 1986a, 179).
Šaltinis:
Смочиньский 1987 (1989), 14
Antraštė:
žmuõ
Reikšmė:
žmogus
Straipsnelis:
žr. žmogus
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 221
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
[…] egzistuoja archajiški m. giminės žodžiai su -n, kurių šaknis arba veiksmažodinė, arba vardažodinė, arba visiškai neaiški, nepažįstama: […] ‘vyras, žmogus’ – lo. homō, go. guma, lie. žmon- (siejami su gr. χθών, s. i. kṣám- f., het. tekan ‘žemė’) […].
Šaltinis:
Wachter 1997, 8
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
smoy (su z-) E. 187 ‘Mann’ : lie. žmuõ bei trm. žmuoi, Būgos Aist. Stud. 55, apie tai Walde Vrgl. Wrtb. I 663.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 310
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
Pr. smūni ‘asmuo, žmogus’ bei atitinkami s. lie. žmů ‘žmogus, vyras’, acc. sg. żmûnį, Daukša, 339, 29; nom.-acc. du żmûne, lie. trm. żmuɔ’ savo semantika gretinami su pavadinimu ‘žmogus’, kuris pasidaromas iš sąvokos „žemė“: lo. homō, nēmo < ne-hemō, umbr. homonus, osk. humuns, s. ang. guma, go. guma. Ir semantiniu, ir darybos požiūriu bl. žodžiams artimą analogiją aptinkame s. air. duine ‘žmogus’ (plg. dú, gen.-acc. don ‘žemė’). Šis nuostabus air. ir bl. panašumas turi būti minimas indoeuropeistikos lingvistinės geografijos darbuose.
Šaltinis:
Иванов 1974, 200
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
žr. žmogus
Šaltinis:
Peeters 1976, 8–9
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
K. Liukkoneno siūlomos įvairaus įtikimumo naujos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. mies ‘žmogus (man)’ < Balt. finų *mēs < bl. *žmēs; plg. išlikusį lie. žmuõ, žmónes […].
Šaltinis:
Nilsson 2001, 188
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
Pr. smunents (Mensch) III 43₁₂: smūni (Person) III 95₁₃, smoy (Man) E 187 plg. su lie. žmuo(j), go. guma, lo. homo ‘žmogus’.
Šaltinis:
Ambrazas 2004, 74
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
žr. žmogus
Šaltinis:
Blažek 2009, 44
Antraštė:
žmuo(j)
Reikšmė:
žmogus
Straipsnelis:
žr. baltintelis
Šaltinis:
Ambrazas 2005, 10
Antraštė:
žmuõ
Reikšmė:
man
Straipsnelis:
Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Ankstyvojoje protoide. epochoje n kamieniams žodžiams buvo būdingos paradigmos, kuriose kirčiuotas pamatinis laipsnis buvo nepastovus: šokinėjo tarp šaknies, sufikso ir galunės. Tačiau šis pirmykštis abliauto tipas vėlyvuoju protoide. laikotarpiu išsirutuliojo į kelis tipus (pagal abliautą arba pagal kirtį). Seniausiose kalbose svarbiausi buvo šie tipai: amfikinetinis, histerokinetinis ir proterokinetinis. Pirmieji du buvo būdingi vyr. ir mot. giminei, trečiasis – neutrum. Aptardamas amfikinetinį tipą, Kroonenas teigia, kad jį sudaro dvi subkategorijos: 1. grynieji n kamienai ir 2. individualizuojantys n kamienai. Pastarieji ne visuomet yra kilę iš o kamienų. Tai aiškiai parodo ‘žmogų, man’ reikšianti leksema, kuri pagal lo. homō (< s. lo. hemō), lie. žmuõ ir go. guma m. ‘t. p.’ gali būti rekonstruota kaip n kamienas *dʰ(é)ǵʰm-ōn, gen. *dʰǵʰm-n-ós, acc. *dʰǵʰm-ón-m. Ji aiškiai kilusi iš m kamieno protoide. *dʰéǵʰ-m, *dʰǵʰ-m-ós ‘land’, plg. het. tékan, gen. taknaš n. ‘t. p.’. Lie. žmuõ tiesiogiai tęsia nominatyvą *dʰǵʰm-ōn. Lo. homō < s. lo. *hemo, kaip ir protogerm. *guman-, galėjo apibendrinti vokalizuotą *m iš netiesioginio linksnio *dʰǵʰm̥-n-. Nėra reikalo šią vokalizaciją aiškinti Lindemano dėsniu (*dʰǵʰm̥-ōn).
Šaltinis:
Kroonen 2011, 28–29
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste. Tai leidžia žiūrėti iš naujos perspektyvos į ide. ‘Thorn’ problematiką. Žodis ‘žẽmė’ baltų-slavų kalbose:] iš ide. loc. *dʰg̑ʰém-en ‘auf der Erde’ buvo daroma *dʰg̑ʰém-on- ‘Mensch, Irdischer’ > s. lie. žmuõ, pr. smoy. Lie. žmogùs kyla iš *dʰg̑ʰmeh₂-gʷéh₂-u- / *-gʷh₂-éu̯- ‘Erdgeher, auf Erden gehend’.
Šaltinis:
Lipp 2009b, 85–86
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
žr. žmonės
Šaltinis:
Lipp 2009b, 123
Antraštė:
žmuõ
Straipsnelis:
Kroonen teigia, kad dukterinėse ide. kalbose ne visi individualizuoti n-kamienai yra kilę iš pamatinių o-kamienų, vis dėlto, pvz., lo. homō, go. guma, lie. žmuõ < protoide. *dʰg̑ʰmṓn ‘Žemės gyventojas, žmogus’, kuris greičiausiai yra delokatyvas iš senojo protoide. m- kamieno *dʰég̑ʰōm ~ *dʰg̑ʰm-ós (plg. het. tekan, taknaš).
Šaltinis:
Scheungraber 2011, 90
Antraštė:
žmuõ
Reikšmė:
žmogus
Straipsnelis:
žr. armuo
Šaltinis:
Olander 2009, 114–115
Antraštė:
žmuo
Straipsnelis:
žr. akmuo
Šaltinis:
Vijūnas 2009, 149–150

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas