Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: žvėris, stribūna, supykla, šonas, bernytis, nepajauta.

Rezultatai

Antraštė:: žvėri̇̀s
Straipsnelis:: Iš (toch. B.) çer- ‘jagen’ padaryti toch. A care, B çerwe jau buvo sugretinti su gr. θήρα ‘medžioklė’, θηράω ‘medžioti’ < θήρ ‘laukinis gyvūnas’, kurį randame ir lo. ferus ‘laukinis’, lie. žvėri̇̀s, s. sl. zv̌rь ‘laukinis gyvūnas’ < ide. *̑hu̯ē̆r-, plg. Van Windekens, Jahrbuch für kleinasiatische Forschung 3, 91, išn. 8 ir Belardi, Ricerche linguistiche 3, 110; taip pat žr. Krause-Thomas, Elementarbuch I, 66. Toch. A çar(u)-, B çer(we)- kilo iš ide. *̑hu̯ē̆r-. Ši integretacija, tokiu būdu suponuojanti seną toch. žodį (A) çar-, (B) çer- ‘laukinis gyvūnas’ = gr. θήρ, aš manau, yra tokia aiški, kad reikia atsisakyti kitų, aukščiau pareikštų, aiškinimų. Lane nagrinėjamų žodžių nemini.
Šaltinis:: Windekens 1970, 113

Antraštė:: žvėris
Straipsnelis:: žvėris – dėl pr. zvēris giminės (femininum, o ne masculinum!) – žr. álnė resp. élnė.
Šaltinis:: Mažiulis 1979b, 148

Antraštė:: žvėri̇̀s
Straipsnelis:: Gr. θήρ m. ‘plėšrus gyvulys, laukinis gyvulys’ [435]. Gr. θήρ sena vardažodinė šaknis yra *ghwēr- formos. Pl. formos θῆρες, θηρῶν gali atitikti lie. rytiečių formas žvė́res, žvėrų, tačiau sg. lie. turi i kamieną: žvėri̇̀s, plg. s. sl. zvěrĭ. Lo. forma galbūt yra antrinis vedinys su trumpu balsiu fĕ ir t. t.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 435–436

Antraštė:: žvėri̇̀s
Straipsnelis:: Pr. swīrins (zwīrins, čia ī < ē; acc. pl.) 67,₁₂‘Tiere’ : lie. žvėri̇̀s, s. sl. ЗВѢРЬ, gr. θήρ ‘t. p.’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 642 t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 322

Antraštė:: žvėris
Straipsnelis:: [Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su veliariniu uždarumos priebalsiu *g žodžio pradžioje:] 6.1 alt. *görʌ ‘laukinis (stepinis) žvėris’ (mandž. gurgu ‘žvėris’, v. mong. göre’esün ‘laukinis žvėris, antilopė’, Zvini mogol. görasu̇n ‘laukinis asilas’, turkų gürä ‘laukinis’) ~ drav. *kū̆r- arba *k'or- ‘elnias, antilopė’ (malajalam kūran ‘elnias’, kolami goria ‘elnias, antilopė’, gadba kurny [331] ‘elnias’) ~ *g̑hu̯ēr- ‘laukinis žvėris’ (gr. θήρ, lie. žvėri̇̀s Pok. 493) ~ sem.-cham. *gʷ- ‘antilopė’ (bedža garuwa, iraku gwaräḥi, logone garia).
Šaltinis:: Иллич-Свитыч 1966 (1968), 331–332

Antraštė:: žvėri̇̀s
Straipsnelis:: Toch. B çer- ‘vyti, medžioti, jagen’ inf. çerī̆tsi ir vardažodinis vedinys B çerwe = A çaru ‘medžiotojas, šaulys’ (taigi A çaru suponuoja veiksmažodį A *çar- = B çer-) kuriam galima nurodyti: A gen. sg. çarwes, nom. pl. çarwañ; B gen. sg. çerwentse, acc. sg. çerweṃ. Toch. A *çar-, B cer-, su vardažodiniu vediniu *-u̯o-s (nom. sg.) A çaru, B çerwe reikia kildinti iš ide. *g̑hu̯ēr- ‘laukinis gyvulys’, kurį taip pat randame gr. θήρ, lie. žvėri̇̀s, s. sl. zvěrь, lo. ferus (*g̑hu̯ero-s) su gr. θήρα ‘medžioklė’ ir θηράω ir t. t. ‘medžioti’ ta pati kaip ir toch., semantinė raida [478]. Toch. galiausiai reikia atstatyti daiktavardį, reiškusį ‘laukinis gyvulys’. Dėl šio aiškinimo plg.: Belardi, Ric. 3 (1954) 110; Van Windekens, Jahrb. für kleinas. Forschung 3 (1955) 91, išn. 8 ir Orbis 19 (1970) 113, 117. Atmestini kiti aiškinimai: gretinimas su gr. χαίρω ‘džiaugtis, linksmintis’ (Pedersen, Tocharisch [1941] 48 ir Sprachg.[1944] 31); aiškinimas kildinant iš ide. *g̑her- ‘griebti, imti’ (Pedersen, Sprachg [1944] 31); lyginimas su go. gaíru ‘kuolas, mietas’, lo. veru ‘iešmas kepimui; svaidomoji ietis’ (Pisani apud Evangelisti, Rend. 82 [1949] 145); gretinimas su sakų hasū̆ra-, husura- ‘guarry’, oset. dig. sorum, iron. sūryn ‘to hunt, drive, chase’, s. i. çurúdh- ‘turtingumas, pelnas, dovana’ (Bailey, BSOAS 21 (1958) 531 ir toliau bei Khot. Texts VI (1967) 363: aiškinimas iš B çerītsi < *çerwyitsi yra visiškai nepagrįstas.
Šaltinis:: Windekens 1976, 478–479

Antraštė:: žvėri̇̀s
Straipsnelis:: Laukinė žvėris baltų-slavų kalbose buvo vadinama *žu̯ēr- (ide. *g̯̑ēr-). Istoriškai paliudytose kalbose šis žodis išplėstas priesaga -i-: lie. žvėri̇̀s, la. zvêrs (trm. zvêris), pr. swīrins acc. pl. greta s. sl. zvěrь, le. zwierz. Plg. gr. θήρ.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 219

Antraštė:: žvėri̇̀s
Straipsnelis:: Lie. žvėri̇̀s m., s. bulg. zvěrь m. ‘žveris’ < ide. *g̯̑ēr-.
Šaltinis:: Duridanov 1969b, 33

Antraštė:: žvėrìs
Reikšmė:: wildes Tier
Straipsnelis:: Senieji palataliniai veliariniai priebalsiai *k’, *g’, *g’ʰ kartais slavų kalbose virsta ne s, z, o k, g. Greta daugelio reguliarių atitikimų tarp slavų ir, pvz., baltų kalbų (3), yra ir pavienių žodžio, žyminčio ‘žąsį’, tipo leksemų (4): (3) […] r. zver’, slov. zvę̑r – lie. žvėrìs, la. zvȩ̂rs ‘wildes Tier’ (< ide. *g’u̯ér-) […]. Dar žr. žiema, žambas, žąsis
Šaltinis:: Hill 2010, 105–106

Antraštė:: žvėrìs
Straipsnelis:: žr. svarus
Šaltinis:: Kortlandt 2004, 254

Antraštė:: žvėrìs
Straipsnelis:: [Slavų i-kamieno daiktavardžiai, priklausantys akcentinei paradigmai a, yra linkę pereiti į akcentinę paradigmą c.] Kr. zvjȅrati ‘to look around’, kr. trm. zvjȅre, zvjȅreta ‘beast’, štok. trm. zvȅr, vns. kilm. zvȅri ar zvȅra rodo, kad sl. *zvě̋rь ‘beast’ priklausė AP a, o ne, kaip tradiciškai manoma, AP c (nepaisant kr. zvijȇr, slvn. zvẹ̑r, s. ru. и́ звљри ir kitų pvz.). Problemiškas yra neatitikimas tarp sl. *zvě̋rь ir lie. žvėrìs AP3/4, la. zvêrs. Jei sl. forma yra archajiška, tai rodytų ide. šakninis daiktavardis *g̑ʰwerh₁.
Šaltinis:: Kapović 2009, 240

Antraštė:: žvėrìs
Straipsnelis:: [Aptariama indoeuropiečių šakninių daiktavardžių raida baltų kalbose]. Paprastai bl. i-kamieno daiktavardžiai, kurie tiesiogiai kilo iš ide. šakninių daiktavardžių, šalia neturi jokio pirminio veiksmažodžio. Galima išimtis yra ide. *g̑ʰu̯ḗr ‘beast’ (lie. žvėrìs), jeigu šis daiktavardis yra susijęs su s. i. hvárate ‘to walk crookedly or wrongly’ (kaip siūlė Schindleris, BSL 67, 1972, 37). Tačiau ši etimologija yra abejotina. LIV 161 sieja s. i. hvárate su lie. pa‑žvìlti ‘to lean, to slope’, la. zvel̂t ‘roll, trundle, roll over, move’.
Šaltinis:: Larsson 2002, 99

Antraštė:: žvėrìs
Straipsnelis:: [Šalia šakninių daiktavardžių tipų su abliautu e/o̸ ir e/o reikia rekonstruoti trečią, ‘makrostatinį’ tipą su abliautu ē/e/, pvz.:] *g̑ʰu̯ēr-m̥, gen. sg. *g̑ʰu̯ér-s (plg. gr. θήρ, θηρός, tesal. φειρ, lie. žvėrìs, gen. sg. žvėrès, nom. pl. žvė́res, gen. pl. žvėrų̃, la. gen. pl. žvȩ̄ru, pr. swîrins, kurių pamatinis laipsnis yra s. sl. žvjerь, lo. fĕrus) kilęs iš *g̑ʰu̯ēr- ‘krumm gehen’ (plg. s. i. hvárati, žr. Schindler, BSL 67, 1972, 37tt.)
Šaltinis:: Tremblay 2011, 576

Antraštė:: žvėrìs
Straipsnelis:: Straipsnyje nagrinėjami kartvelų ir indoeuropiečių prokalbių leksiniai kontaktai. Siejama protokartvelų *zwer- ‘bull’: gruz. mo-zver ‘Stier im Alter von über einem Jahr’, laz. mo-za(r)-i ‘weibliches Kalb’ ir pan., ir ide. *ĝʰuer- ‘beast, wild animal’: lo. fer-a, gr. thḗr, lie. žvėrìs, s. sl. zvěrь. Kartvelų ir ide. prokalbių formos yra labai panašios, tačiau jų nefiksuota kaimyninėse ide. kalbų šakose.
Šaltinis:: Smitherman 2012, 511

Antraštė:: žvėrìs
Straipsnelis:: [Recenzuojama Daniel Petit'o knyga „Untersuchungen zu den baltischen Sprachen“.] D. Petit'as pastebi, kad nėra aišku, ar lie. žvėrìs 3, la. zvê̹rs, sl. *zvě̑rь ‘wild animal’ kilę iš *g̑ʰu̯ēr- ar *g̑ʰu̯eh₁r-. Tačiau jau ne kartą buvo pastebėta, kad dėl mobilios kirčiavimo paradigmos pirmine forma šiuo atveju laikytinas *g̑ʰu̯ēr-, o *g̑ʰu̯eh₁r-, remiantis Hirto dėsniu, galimas tik pastovioje paradigmoje (pvz. Larsson 2008, 148). Dar plg. Kapović (2009, 240) siūlomą sl. *zvě̋rь AP a.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2010, 367

Antraštė:: žvėrìs
Straipsnelis:: [Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Šakniniai vardažodžiai, pvz., lie. žvėrìs AP 3, la. zvê̹rs, sl. *zvě̑rь AP c (sr.-kr. zvijȇr, slov. zvẹ̑r ‘žvėris’ akivaizdžiai paneigia Kortlandto teoriją (Hirto dėsnis turėtų sąlygoti pastovią paradigmą). Kapović (2009, 240) slaviškus atitikmenis priskiria AP a, plg. sr.-kr. trm. zvȅr, denom. zvȅrati ‘dairytis’. Sl. formoms, kitaip nei baltiškiems atitikmenims, būdingas akcentinis mobilumas: zvě̋rь AP a → zvě̑rь AP c. Jei sl. zvě̋rь siekia bl.-sl. prokalbės laikus, neįmanoma nustatyti, ar pirminė šaknis buvo *g̑ʰu̯ḗr- / *g̑ʰu̯ér- ar *g̑ʰu̯eh₁r- (/*g̑ʰuh₁r-). Gr. θήρ, -óς galėtų būti abiejų – ir *g̑ʰu̯ēr-, ir *g̑ʰu̯eh₁r- – tęsinys. Pagal Dybo dėsnį, lo. ferus ‘laukinis’, fera ‘laukinis gyvūnas’, germ. *beran- ‘lokys, meška’ (s. ang. bera, s. v. a. bero; plg. Ringe 2006, 106) galėjo kilti ir iš *g̑ʰu̯ér-, ir iš *g̑ʰu̯ēr- / *g̑ʰu̯eh₁r- (plg. Schrijver 1991, 337).
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2011a, 28

Antraštė:: žvėrìs
Straipsnelis:: žr. dievas
Šaltinis:: Olander 2009, 125–126

Antraštė:: žvėrìs
Straipsnelis:: Aiškus indoeuropiečių paprasto ilgojo balsio pavyzdys yra lie. žvėrìs a. p. 3, la. zvȩ̂rs, praslavų *ˌzu̯ēri a. p. c (bendrosios slavų *zvě̑rь), rodantis prabaltų-slavų ilgą akūtinį šaknies balsį. Kadangi žodžio nepaveikęs Hirto dėsnis, šaknyje greičiausiai nebūta laringalo indoeuropiečių prokalbėje, o baltų ir slavų kalbų formos atspindi formą ide. *g̑u̯ēr-. Šis pavyzdys tiesiogiai patvirtina tradicinį požiūrį, kad paprasti ilgieji balsiai baltų ir slavų kalboje virtę akūtiniais. Kortlandto (1975: 54) nuomone, akūtas šiame žodyje yra antrinis. Panašiai ir žodis lie. várna a. p. 1, la. vãrna, praslavų *ˈu̯ārnā a. p. a (bendrosios slavų *vőrna), kuris yra vṛddhi vedinys iš šaknies, randamos žodyje lie. var̃nas a. p. 4, praslavų *ˌu̯arnu a.p. c (bendrosios slavų *vȏrnъ, liudija akūtą buvus dėsningą indoeuropiečių paprastų ilgųjų balsių atitikmenį baltų ir slavų kalbose.
Šaltinis:: Olander 2009, 147

Antraštė:: žvėrìs
Straipsnelis:: Postuluojama papildomoji distribucija tarp ide. priebalsių *l ir *r: *r reguliariai pasitaikydavęs žodžio gale ir keliais kitais apibrėžti galimais atvejais, o priebalsis *l – visais kitais atvejais. Pvz., […] ide. *g̑ʰu̯ēr ‘wild beast’ vs. *g̑ʰu̯el-V- / *g̑ʰu̯l̥-V- ‘walk crookedly’. Kaip pasiūlyta J. Schindlerio (1972: 37), ide. žodis, reiškiantis žvėrį (gr. θήρ, Lesb. φήρ; lie. žvėrìs su tarminėmis priebalsinio kamieno formomis nom. pl. žvė́res, gen. pl. žvėrų̃; s. sl. zvěrь; lo. tematizuotas būdvardis ferus ‘wild’) gali būti analizuojamas šakninis daiktavardis reikšme ‘a creature walking crookedly’. Atitinkamo veiksmažodžio šaknies galinis priebalsis, atrodo, turėjęs būti *-l-, plg. pa-žvìlti ‘bend’, la. zvel’u ‘roll’ ir kt., galbūt įtraukiant ir nevienareikšmišką s. i. hválati ‘go crookedly’, hvárati ‘deviate or diverge from the right line, be crooked or curved, bend, go crookedly’ (plg. IEW 489f.).
Šaltinis:: Olsen 2010b, 78–81