Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: alkas, rangyti, kapai, tuomet, derybos, murkšlinti, kartupelis, goti, -ja, žemė, smardinti, viešnia, auslinda, skriaustas, moras, laupus, skrubinti, drimba, druzgas, pažinti, šebeldoti, dundun, atastus, patarška, deglas, kasula, gerdenti, gurelis, gerdas, tetervas, došyti, pintis.

Antraštė:

al̃kas

Reikšmė:

šilelis, miškelis

Straipsnelis:

Pr. vietovardį Alkayne Gerullis gretina su la. ȩ̀lks (dėl šito žr. ME s.v.), Elkazeme ir kt. (plg. taip pat lie. al̃kas); apie tai žr. Bezzenberger BB XXIII, 297.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 173

Antraštė:

al̃kas

Reikšmė:

šventykla, šventas miškelis

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą ir, antra, naujus (bendrabaltiškus bei atskiros kalbos) elementus, atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Pagoniška šventykla. Lie. al̃kas / alkà, la. èlks ‘šventykla’, taip pat ‘šventas miškelis’. Dabar lie. al̃ko kálnas, la. ȩ̀lko kalns reiškia ‘pilkapis, milžinkapis’. Baltų žodis – bendras su germ.: go. alhs ‘šventykla’, plg. s. ang. ealʒian ‘saugoti, ginti’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 232

Antraštė:

al̃kas

Reikšmė:

‘senovės lietuvių šventovė’

Straipsnelis:

Skardžius jį laiko baltišku žodžiu, kuris ir kilme yra susijęs su go. alks ‘maldykla, šventykla, Tempel’, s. ang. ealgian ‘saugoti, ginti’, gr. alkē ‘apgynimas, apsauga’. Šalia senovinio alko ‘(švento) miško, gojaus, biržtvos’ anksčiau, dar pagonybės laikais, galėjęs būti jau pažįstamas ir alko kalnas (arba alkakalnis), t. y. kalnas, kuriame buvo alkas ‘šventas miškas, gojus’, o vėliau iš alko kalno arba alkakalnio trumpėjimo keliu galėjo atsirasti, kaip rodo mūsų vietovardžiai, ir alka(s) ‘kalva, kalnas’ (Skardžius, 1998a, 752).

Šaltinis:

Rosinas 1998, 285

Antraštė:

al̃kas

Straipsnelis:

ŏ-kamienis variantas gali siekti ide. prokalbės laikus (abstrahuojantis nuo giminės), o (i̯)ā-kamienė forma laikytina bendrabaltiška arba būdinga rytų baltams: lie. al̃kas (plg. la. ȩlks, pr. *alk(a)s, s. ang. ealh, s. saks. alah / lie. alkà (plg. la. ȩlka), pr. *alkā.

Šaltinis:

Stundžia 1994, 19

Antraštė:

al̃kas

Straipsnelis:

žr. alka

Šaltinis:

Mažiulis 2008a, 91–92

Antraštė:

al̃kas

Reikšmė:

(holy) grove (on a hill, idol)

Straipsnelis:

žr. eldija

Šaltinis:

Derksen 2002a, 5–7