Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: alksnis, anielas, supti, malkis, binta.

Antraštė:

al̃ksnis

Reikšmė:

Alnus glutinosa

Straipsnelis:

[Pateikiu pastabų apie P. Friedricho knygą (P. Friedrich, Proto-Indo-European, 1970):] Anot P. Friedricho, albanų kalba nepažįsta žodžio, pamatuoto ide. *alyso- ir reiškiančio ‘alksnis’. Ide. čia reprezentuojami dviem variantais: pirmuoju, į kurį įeina germ. *eliza, sl. *olĭxa, keltiškieji vietovardžiai, bei antruoju, t. y. mak. ἄλιζα· ἡ λεύκη τῶν δέυδρων (baltoji tuopa tarp medžių). Pastarosios formos suponuoja protoide. *alisó- [303]. P. Friedrichas (p. 70) mini Szemerényi nuomonę, jog vargu ar lo. alnus ‘alksnis’ < *alsno- (tokią praformą O. Szemerényi vadina „morphological monster“). Tokie prieštaravimai vargu ar pamatuoti, nes iš siūlomos alternatyviosios *alisno- lauktina lo. *alīnus; be to, plg. lie. al̃ksnis (el̃ksnis, la. èlksnis) su tokia pat sudėtinga priesaga. Lo. alnus gali būti iš *al(k)sno-, šalia bl. i-kamieno (galbūt iš priebalsinio kamieno?). Kadangi žodžio pradžioje regime a-vokalizmą, tai spėkime, jog čia buvęs laringalas. Jei čia buvęs *A₂, tuomet pirminė *hʼel(k)sno- paaiškina ne tik lo. alnus, bet ir alb. halë ‘black or Austria pine, Pinus nigra’. [2 išn.: Jaanas Puhvelas (savo laišku) atkreipė mano dėmesį, kad hetitų medžio pavadinimas GIŠalanza(n)- ko gero besisiejąs su lo. alnus ‘alksnis’. Jeigu taip, tuomet het. forma be ḫ- patvirtina alb. halë slypintį *A₂].

Šaltinis:

Huld 1981, 303–304

Antraštė:

al̃ksnis

Reikšmė:

Alnus glutinosa

Straipsnelis:

Dvejopą pirminio *s reprezentavimą bl. ir sl. kalbose (dėl šitų dalykų dar ginčijamasi) Stangas (Stang, Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen, 1966, 94–100) daro išvadą, kad „garsų dėsnis iš viso kažin ar bus atrastas“. Yra pamato atskirais atvejais išskirti glotalizuotą ide. *s (resp. ʔs), plg. lie. al̃ksnis : lo. alnus ‘alder’ < ide. *alʔsnos, lie. áuksas : lo. aurum ‘gold’ < ide. auʔsom (?), ypač jei minėti žodžiai (a-vokalizmo ir atskirti nuo balsių kaitos) pasirodytų dar beesantys neindoeuropietiški („pre-European“), plg. baskų altz ‘alksnis’, urhe ‘auksas’.

Šaltinis:

Mann 1970b, 436

Antraštė:

al̃ksnis

Reikšmė:

Alnus glutinosa

Straipsnelis:

Elbingo žodynėlyje esantis Abskande ‘alksnis’ E 602 taisomas Alskande, resp. Aliskande, tačiau tolesni šio žodžio aiškinimai nėra patenkinami. Netgi Endzelyno, kuris pr. Aliskande [67] laiko prašytu vietoj *aliskan. Iš tiesų al(i)skande reikėtų taisyti al(i)skands, kuris gali būti kildinamas iš formos al(i)skans, o ji savo ruožtu – *al(i)skn̥s < *al(i)ksnas. Lie. al̃ksnis, alìksnis turi i̯ŏ-kamieną, o pr. *al(i)ksnas – ŏ-kamieną. Lie. alksnà ‘Erlenhain’, la. àlksna ‘alksnynas’ rodo ŏ-kamieną buvus ryt. baltuose. Žinant, kad lie. glúoksnis (LKŽ III, 441) < glúosnis (LKŽ III, 442) < glúosis (LKŽ III 441 = pr. glossis ‘Haarweide’ E 604 ir remiantis atitinkamomis lietuvių darybinėmis struktūromis, galima manyti, kad priebalsis -k- lie. al(i)ksnis, la. alksnis yra intarpinis, o -nis – priesaginis, antra, i̯ŏ-kamienas lie. al(i)ksnis, la. alksnis liudija senesnį ryt. baltų i̯ŏ-kamieną *ŏlisi̯ŏ- (plg. i̯ŏ-kamieną lie. glúoksnis < glúosnis < glúosis < *glŏsi̯ŏ-); dėl tų pačių sumetimų pagal pr. *al(i)ksnas ŏ-kamieną galima numanyti buvus (vak. baltuose) ŏ-kamieną *olisŏ, kurį tikriausiai žinojo ir ryt. baltų dialektai. Kartu su lie. al(i)ksnis, la. alksnis, žinomi ir lie. el̃ksnis, la. èlksnis, lie. elksna ‘alksnynas’ (LKŽ II, 815), pagal kuriuos dėl tų pačių priežasčių galima numanyti senuosius baltų *ĕlisi̯ŏ- : *ĕlisŏ-. S. bl. *ĕlisŏ- : [68] *ŏlisŏ- ir *ĕlisi̯ŏ- : *ŏlisi̯ŏ- yra giminiški s. sl. ѤЛЬХА (= s. v. a. elira), r. ольхa, le. olsza ir kt., kildinamiems iš s. sl. *ĕlisā : *ŏlisā ir *ĕlisi̯ā : *ŏlisi̯ā.

Šaltinis:

Мажюлис 1964, 67–69

Antraštė:

al̃ksnis

Reikšmė:

Alnus glutinosa

Straipsnelis:

Pr. žodžiui abskande ‘alksnis’ artimiausias yra lie. al̃ksnis, alìksnis (Dusetos), alksnýnas, ankslýnas (su metateze Vilniaus apyl.), alksnà, álksna, elksnis, elksna (LKŽ I, 99, 104–105; II, 815); la. àlksna, àlksnis, àlksne, alkšņa, elksnis ir kt. (ME I, 67–68, 567; LLVV, 160). Kadangi -k- yra intarpinis, o -n- – priesaga, rekonstruojama baltiška pora *alis-, *elis-, tiksliai atitinkanti slaviškas formas: r. ольха́, ёлха, ело́ха, ело́х; s. sl. ѤЛЬХА, bulg. елха́, s. bažn. sl. jельха, s.-kr. jóxa, joba (iš *jeoxa), slov. jélša, ólša, jólša, č. olše, slov. jelša, le. olcha, olsza, v. luž. wólša, luž. ž. wolša ir t.t. (Фасмер ЭСРЯ III, 137–138).

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 53

Antraštė:

al̃ksnis

Straipsnelis:

S. v. a. erila ‘alksnis’ (metatezė iš *elira…), s. saksų elora ‘t. p.’ ir kt. yra kilę iš germ. *alizō/*aluzō (f.). [S. isl. jǫlstr ‘t. p.’ [282] (< *elustra), taip pat s. š. germ. *alizja-, vietovardis Alisni, asmenvardis Alusneihiae atspindi s-kamieną.] [7 išnaša: Taip pat ir atskirų kaimynių ide. kalbų duomenys nurodo dvigubą pagrindą: žodį germ. *alizō atitinka r. ólĭcha (čia, be kirčio, priklauso s. sl. jelĭcha < *elisā), maked. ἄλιζα. O lo. alnus ir lie. al̃ksnis nurodo senesnį *alisno-, atitinkamai *alisni-.]

Šaltinis:

Neumann, Düwel 1985, 281t.

Antraštė:

al̃ksnis

Reikšmė:

Erle

Straipsnelis:

Pasak J. Senkaus (Šešupės ir Jiesios intakai, LKK, VI 213–234), vandenvardis Al̃ksnė savyje turi „vandens žodį“ [„Wasserwort“] ide. *al-. El̃ksnė yra tik tarminė šio vandenvardžio forma. [išn. 9:] Dėl medžio pavadinimo lie. al̃ksnis ‘Erle’ (LEW, 8), plg. vandenvardžius lie. Alksnà, Al̃ksnas, Al̃ksnis ir kt. (Savukynas LKK III 294). Toliau bl. *alisā- (Bsl 6); Walde-Hofmannas (WH I 31) laiko ide. *el- : *ol- „raudono medžio (medienos) pavadinimu“, tuo tarpu Machekas (Et 338) – „senaeuropietišku“ (svetimu) žodžiu. Kodėl tai negalėtų būti ide. „vandens žodžio“ *al- plėtinys [Erweiterung] – juk alksnis yra vandenį mėgstantis medis?

Šaltinis:

Schall 1966, 9

Antraštė:

al̃ksnis

Reikšmė:

Erle

Straipsnelis:

Išskirtiniai europinio-indoeuropietiškojo sluoksnio baltų(-slavų) lotynų kalbų leksiniai sutapimai (abejotinas ar klaidingas paraleles palieku nuošalyje): lo. alnus ‘alksnis’ : lie. al̃ksnis, el̃ksnis ‘t. p.’, alksnà ‘alksnynas’ ir kt., išplėsti n- sufiksu, iš įprasto (sl., germ.) *alisā [ir kt.].

Šaltinis:

Pisani 1968, 14

Antraštė:

al̃ksnis

Straipsnelis:

Baltų ir slavų augalų pavadinimai, paveldėti iš ide. ar bl.-sl. laikų: […] bulg. elchá, bažn. sl. (serbų) jelьcha, s. r. olьcha, le. olcha ir t. t. – lie. al̃ksnis, la. èlksnis, s. v. a. elira, lo. alnus […]

Šaltinis:

Duridanov 1973, 53

Antraštė:

al̃ksnis

Straipsnelis:

Mažiulio pr. abskande ‘Erle, alksnis, alder’ EV 602 pataisymas į *aliskande yra patrauklus, nes leidžia sieti prūsų žodį tiesiogiai su lie. aliksnis, al̃ksnis, tačiau šis siūlymas reikalauja per daug rašybos taisymų ir fonologijos prielaidų.

Šaltinis:

Schmalstieg 1991 (1992), 70

Antraštė:

al̃ksnis

Straipsnelis:

Bl. *a/el(k)sn(i̯)a- > lie. al̃ksnis & ẽlksnis ‘Erle’, alìksnis, alksnýnas & ankslýnas, alksnà & alksnà ‘Erlenhain’, la. aļksnis & eļksnis ‘Erle’, àlksna ‘Erlenwald, Erlengebüsch, ein mit Erlen bewachsener Ort’ (Fraenkel 1962–65, 8; Karulis 1, 66). Pr. abʃkande, *aliskands (Mažiulis 1, 44–47) *aliskants < *aliksnas) arba *alskande (Smocsyński 1989a, 24; 1989b, 309) = ‘alder/Alnus glutinosa’ (Trautmann 1910, 295). Plg. sl. *elьxa/*olьxa ‘alder/Alnus’ > Bulg. elxá ‘alder’, ‘fir’ ir kt. (žr. Trubačev 6, 23–25), germ. *alisō ‘alder’ > *alisa, rekonstruoti remiantis isp. aliso, galbūt ir baskų altz(a) ‘alder’; lo. alnus ‘alder’ (*alsnos, *alisnos, žr. Walde & Hofmann 1, 31), plg. maked. ἄλιζα, hett. halassar n. ‘a kind of tree’, galbūt ‘cedar, kalnut, cypress’; alb. halë ‘Pinus nigra’ (*H2élsno-, žr. Huld 1984, 151). Szemerényi 1960, 228–229 siūlo raidą *alsino > *allino > *allno. Pirminis ide. *H2eliso-/eH₂ & *H₂el[i]sni/o-. Germ., bl., sl. e- variantai yra antriniai (plg. Hamp 1988, 50–51, Friedrich, EIEC 11).

Šaltinis:

Blažek 2001b, 30–32

Antraštė:

al̃ksnis

Straipsnelis:

[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis: Rozwadowskio dėsnis (a- > e-).] Prasl. elix-ā- / al-i-x-ā- ‘alder’ (plg. ru. ol'xa, s.-kr. jelša, trm. jelha), bl. el-s-ni- / al-s-ni- / al-is-ni- ‘alder’ (plg. pr. alisknas, la. àlksna, lie. el̃ksnis, alìksnis). Praide. *al(V)s-, plg. maked. álidza (Hesichius), lo. ulnus (*alisnos), s. v. a. elira, vok. Erle, s. isl. ǫlr, jǫlstr ‘willow’, pranc. alise ‘rowanberry’ (< galų *alisia).

Šaltinis:

Andersen 2003, 62–64

Antraštė:

al̃ksnis

Reikšmė:

alder

Straipsnelis:

Tiek bl., tiek sl. kalbose yra etimonų su žodžio pradžios *e-, kurių atitikmenys kitose ide. kalbose rodo buvus praide. *a- ar *o- (*h₂e-, *h₃e-, *Ho-). Manoma, kad bl. ir sl. formos atsirado įvykus mįslingam pakitimui *a/o- > e-, kurį Henningas Andersenas vadina Rozwadowskio dėsniu (Andersen 1996, Reconstructing prehistorical dialects: Initial vowels in Baltic and Slavic, Berlin and New York). Derksenas pristato etimonus, kuriuos Andersenas aprašo kaip Rozwadowskio dėsnio pavyzdžius: lie. al̃ksnis, el̃ksnis, r. lie. alìksnis, la. àlksnis, r. la. èlksnis ‘alder’; prasl. *jelьxa, *olьxa ‘t. p.’; s. isl. jǫlstr ‘bay willow’ < *elastrō vs. s. isl. ǫlr, s. ang. alor etc. Plg. lot. alnus < *al-s-no-. Greičiausia ne ide. kilmės. Tačiau pasak Derkseno, ‘alder’ reiškiančių žodžių *a- (*o-) ir *e- vokalizmo variacija germanų, slavų ir baltų kalbose rodo, kad e- gali būti ankstesnis nei Rozwadowskio dėsnis.

Šaltinis:

Derksen 2002a, 5–6, 9

Antraštė:

(alksnis)

Straipsnelis:

žr. alksnotas

Šaltinis:

Smoczyński 1989c, 191