Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: antras, aviža, kaubras, nusiminti, ruokti, verpti, jungas, gyvas, branda, buriniukas, ryti, banga, dyroti, erzėti, grūdelis, brega, negu, lenktynės, patie, gašus, liauti, liautis (gleivės), rėklys.

Antraštė:

añtras

Straipsnelis:

Alb. ndërrój, ndroj ‘keisti, iškeisti’, ndërrohem, ndrohem ‘keistis, t. y. drabužiais’, ndërrím, ndrim m. ‘pasikeitimas, mainai’, ndërresa, ndresa f. pl. ‘baltiniai’, ndryshe ‘kitoniškai, kitaip’. Ne iš lo. *anterare (vietoj alterare) ir *alterūsius, bet artimiausias giminaitis s. i. antara-, go anþar ‘antras’, lie. añtras.

Šaltinis:

Çabej 1964d, 85–86 (110)

Antraštė:

añtras

Straipsnelis:

Trautmannas (Die altpreussischen Sprachdenkmäler, 1910, 153) mano, kad pr. žodis antars (2x) ar anters (3x) ‘kitas’ yra identiškas su lie. añtras. Tačiau šalia pr. kalbos vardininkų lāiskas, prābutskas (ir kt.) turėtų būti *antras. Su pr. antars (anters) turėtume lyginti la. uotars ir uotȩrs ir lie. añtaras, žr. Endzelin J., Lettische Grammatik, Riga, 1922, § 337 b.

Šaltinis:

Endzelīns DI III (2), 284

Antraštė:

añtras

Straipsnelis:

Iš indoeuropiečių epochos baltai paveldėjo skiriamąjį įvardį *anteras, kuris yra komparatyvo priesagos *-tero- darinys iš tolimojo rodymo įvardžio *ana-. Kalbamasis įvardis, kaip rodo germanų, slavų ir indų-iranėnų paralelės, iš seno buvo netiesioginio rodymo įvardis ir turėjo reikšmę ‘kitas’. Rekonstruoti baltų *anteras, plg. *kateras, leidžia lietuvių aukštaičių vilniškių ir pietų aukštaičių šnektų įvardis (resp. skaitvardis) añtaras resp. uñtaras. Iš jo vestinas pr. anters, antars, la. uotars, uotrs, lie. añtras, plg. s. sl. въторъ, skr. ántaraḥ, av. antara-, go. anþar ir kt.

Šaltinis:

Rosinas 1988, 189

Antraštė:

añtras

Straipsnelis:

Pr. antars ‘antras’, ‘kitas’ ir kita forma anters atsirado dėl redukcijos – *antras > *antrs > *antərs (žr. Stang 1966, 27). Schmalstieg Old Prussian, 1973, 108 dar aiškiau kalba apie a ir r metatezę. Gretinama visų pirma su lie. añtras ir añtaras, r. lie. uñtaras (žr. Būga, Aistiški studijai I, 1908, 71; Otrębski, Wschodniolitewskie narzecze Twereckie I, 1934; Fraenkel, Balticoslavica II, 1936, 26; Skardžius, Daukšos akcentologija, 1935, 184 ir kt., plg. Zinkevičius, Lietuvių dialektologija, 1966, 329–330), la. ùotrs (plg. pr. āntran), dial. uõtrs ir t. t. (žr. Endzelīns J., Latviešu valodas gramatika 1951, 497; Rudzīte Latviešu dialektoloģija. 1964, 347). Siejama ir su s. sl. ВЪТОРЪ ir pan. (tam prieštarauja Mažiulis, Литовские числительные и соотношение балтийских числительных с числительными других индоевропейских языков (disertacijos autoreferatas), 1955, 5; Sabaliauskas LKK 1966, VIII, 41). Ne mažiau artimų formų yra ir kitose ide. kalbose: go. anþar, s. isl. annarr, s. v. a. andar, s. ang. óðer, umb. anter, ander, s. i. ántara-, av. antara-, oset. ændær (žr. Абаев ИЭСОЯ I, 154–155; Абаев 1965, 14, 31–32). Pažymėtina, kad reikšmių ‘kitas’ > ‘antras’ perėjimas būdingiausias baltams, slavams ir senovės germanams, kur įvardis buvo įtrauktas į skaitvardžių paradigmą.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 84–85

Antraštė:

añtras

Straipsnelis:

žr. antaras

Šaltinis:

Абаев 1965, 31–32

Antraštė:

añtras

Straipsnelis:

žr. antaras

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 176

Antraštė:

añtras

Straipsnelis:

Nors žodžiai, reiškiantys ‘antras’, aiškiai panašūs bl. ir sl. kalbose (plg. lie. añt(a)ras ir s. bažn. sl. vъtorъ), abejotina, ar jie gali būti kildinami iš to paties etimono. Bl. formoms artimi atitikmenys skr. ántaraḥ ‘kitas’ (‘other’) ir germ., pvz., go. anþar ‘antras’ (‘second’). Šioms formoms artimiausias lie. dial. añtaras, su išlaikytu dviskiemeniu kamienu (kaip skr. ir germ.). Neaišku, ar trumpesnė lie. forma [añtras] yra balsiokaitos variantas, ar sporadinis trumpinys. La. atitikmuo – òtrs (dial. õtrs), bet s. la. raštuose paliudyta ir ilgesnė forma (otar- ir kt.) [735] [manoma, kad pr. nom. sg. m. antars, anters (taip pat dat. sg. m. antersmu) rodo greičiau antr̥s formos tipo tarimą *antras, o ne *antaras arba *anteras. Baltų formos nesietinos su sl., kadangi mintis, jog sl. *ъ [s. bažn. sl. vъtorъ] (su automatiškai atsiradusiu protetiniu *v- pradžioje) yra iš ide. *n̥, pati savaime abejotina (žr. Shevelov, A prehistory of Slavic, 1964). Be to, nėra tvirtų ide. nulinio laipsnio *n̥teros paliudijimų (Vasmer REW, 237).

Šaltinis:

Comrie 1992, 734–735

Antraštė:

añtras

Straipsnelis:

Jotvingių andar ‘kitas, antras’, plg. pr. antars, anters, sūduvių (Meletijus) eins periandros ‘vienas per kitą’. Dar plg. lie. añt(a)ras, la. ùot(a/e)rs.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 69

Antraštė:

añtras

Straipsnelis:

žr. daina

Šaltinis:

Smoczyński 2001, 158

Antraštė:

añtras

Straipsnelis:

žr. dvýlika

Šaltinis:

Откупщиков 1972, 116–117

Antraštė:

añtras

Reikšmė:

second

Straipsnelis:

žr. antrinti

Šaltinis:

Kroonen 2011, 101

Antraštė:

añtras

Reikšmė:

second

Straipsnelis:

Svarstoma, ar nosinis prezentas buvo kauzatyvas-faktityvas, kai kurie pavyzdžiai tai patvirtina: lie.añtras ‘second’ > añtrinti ‘to repeat’.

Šaltinis:

Kroonen 2012b, 277

Antraštė:

antras

Straipsnelis:

Dažniau vartojamuose žodžiuose galimi įvairūs nereguliarūs fonetiniai pakitimai, pvz., […] antaras > antras […].

Šaltinis:

Mańczak 1994, 95