Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: aukštas, bugus, kaitėti, geismas, garuoti, kvapas, gulbienė, malkis, mineklė, gūžti(s), neivoti, esmi, kilbasa, vanskaris, sugebti, pumpuras, keras, plemė, gaila, liptas, rūpintis, keliolika, dirdinti, karštas, grambolis, atskydūlis, lagonė, driskūnas, stroga, švitrus, surbti, brajyti.

Antraštė:

aukštas

Straipsnelis:

Ide. k. žodžiai, žymintys sąvoką ‘aukštas’, dažniausiai siejami su sąv. ‘ant’, ‘virš’ ar veiksmažodžiais, reiškiančiais ‘augti’, ‘būti sukrautam; heaped up’. Lie. aukštas, la. augsts giminiški lie. augti, la. augt, lo. augēre ‘didėti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 852

Antraštė:

áukštas

Straipsnelis:

Pr. *aukt(a)s ‘aukštas’ sutampa su lie. áukštas, la. aûksts (ypač plg. s. la. aukts = pr. *aukts), kurš. *au(k)st- ir siejasi su atitinkamu veiksmažodžiu *aug- ‘augti’, plg. pr. auginnons, āūgus, lie. áugti, la. aũgt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 152

Antraštė:

áukštas

Straipsnelis:

Gr. αὔξω, αὐξάνωἀέξω. Grupę sudaro du besikaitaliojantys šakniniai kamienai. Reikšmė ‘augti, gausinti’, pasyvas ‘gausėti, tapti galingesniam’ ir t. t. αὔξω ir ἀ(ϝ)έξω rodo besikaitaliojantį kamieną: I kamienas *ə₂eu-g- > αὐγ-; II kamienas *ə₂w-eg- > ἀ(ϝ)εγ- (ta pati kaita kaip ἀλκή / ἀλέξω ir vienas, ir kitas paveikti galbūt deziteratyvinio s, kuris šia reikšme nurodytame kamiene nestebina. Be graikų, turime lo. augeō ir su morfema s auxilium, germ. go. aukan ir t. t., lie. áugti, o su s, áukštas. Vardažodinis kamienas su s yra paliudytas lo. augur, augustus, skr. ójas-, kurio vokalizmas nebūtinai au. Gr. ἀ(ϝ)έξω atliepia go. wahsjan, skr. vakṣáyati ir t. t. Skr. dalyvių úkṣant-, ukṣamaṇa- vokalizmas yra nulinis. Ši šaknis lotynų ir indoiranėnų kalbose įgavo religinę ir juridinę reikšmę, plg. lo. augur, augustus, auctor ir t. t., skr. ójas-. Dėl pastarojo žodžio reikšmės žr. Gonda, Ancient Indian ojas, 1952, 77 t.

Šaltinis:

Chantraine DEG I, 141

Antraštė:

áukštas

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti vadinamąją pirminę baltų k. leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje]. Aukštas. Lie. áukštas, la. aûgsts, pr. aucta – žodyje aucktimiskan [233] ‘valdžia, vadovybė’, Auckta-kops (vietos pavadinimas). Tai veiksmažodžio ‘augti’ vediniai: lie. áugti, la. aûgt, plg. lo. augustus ‘kilnus, doras’ iš augēre, go. aukan.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 233–234

Antraštė:

áukštas

Reikšmė:

hoch

Straipsnelis:

žr. augti

Šaltinis:

Solta 1960, 76t.

Antraštė:

áukštas

Straipsnelis:

žr. kurpius

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 324

Antraštė:

áukštas

Straipsnelis:

žr. augti

Šaltinis:

Blažek 2009, 41–42

Antraštė:

áukštas

Straipsnelis:

žr. augti

Šaltinis:

Койвулехто 1988-1996 (1997), 160

Antraštė:

áukštas

Straipsnelis:

Straipsnyje aptariami vietovardžiai su *kaim- Semboje. Plg. lie. áukštas, la. aûgsta.

Šaltinis:

Blažienė 1989, 23